lev gumiliovi andrei panCenko kerpi maTi sicrue (dialogi krebulidan <<raTa sanTeli ar Caqres>>) l. gumiliovi. aris Tu ara cocxal bunebaSi sicrue? raRac doziT aris. cxovelTa mimikria es mtaceblis, an msxverplis motyuebis mcdelobaa. rogorc mtacebelT, aseve msxverplT aqvT ufleba daicvan sakuTari sicocxle, romelsac xan SimSili emuqreba, xan ki gadasansvla, ase rom mimikria gamarTlebulia biosferos kanonzomierebebiT, romelnic sikeTisa da borotebis miRma imyofebian. a. panCenko. raRac amdagvari adamianur urTierTobebSic arsebobs e. w. <<sicrue dacvis mizniT>>, (ara sakuTari tyavisa), magaliTad, is tyuili, romelsac yovelTvis eubnebian sasikvdilo sarecelze mwolares. arsebobs agreTve uangaro sicruis sxva saxeobanic, Tundac laqlaqi <<gamamarTlebeli>> andaziT damtkicebuli _ <<mindors Wvavi amSvenebs, saubars ki – sicrue>>. es kargad esmoda qalaqisTavs <<revizoridan>> _ ufro zustad gogols, romelic yoveldRiur cxovrebaSi xlestakoviviT moqmedebda. aseTi tyuili codva ki ara, sisustea. l. gumiliovi. Zvelebs es problema ar abnevdaT. maT SemoiRes cneba <<fici>>, ese igi, iuridiuli gamijnva, sasargeblo da xSirad tyuilisagan (sakuTari Tavis) damcavi. sicruis ufleba, orazrovneba, mikib-mokibva adamians SemorCa, magram mxolod yoveldRiur cxovrebaSi. fici gamoiyofoda rogorc eqstraordinaluri (sagangebo) aqti, rogorc bunebis kanonis miyolaze, e. i. Tavdacvis instinqtze uaris Tqma. amitom mowmeebad, ufro zustad ki ficis dacvis meTvalyureebad ixmobdnen xolme RmerTebs, stqionTa sulebs, romelTac ficis gamtexi unda daesajaT 1 . amiT ikveTeboda ficis supernaturaluri mniSvneloba. saxarebaSi, sadac mocemulia TviTsrulyofis gza, rekomendebulia ara fici, aramed mxolod simarTlis Tqma: <<aramed iyavn Tquenda hÀ, he da araÁ, ara, xolo umetesi amaTsa ukeTurisagani ars>> (m. V, 37) magram sxva yvela Cveulebrivi adamianisTvis yvela qristianul qveyanaSi fics ewodeba присяга – sityvis micema saficarze xelisdadebiT 2 . igi SemorCenilia rogorc naxevrad-iuridiuli, naxevrad-religiuri aqti da dRemde aqvs gadmoyolili mniSvneloba da azri. tyuili - es ubralod saZraxisi qmedebaa, ficis gatexa, ese igi, mindobilis motyueba ki – danaSauli _ bunebis sawinaaRmdego, RvTis sawinaaRmdego danaSauli, es msoflio wesrigis Seuracxyofaa, Ralatia. organizmul doneze calkeuli personebis sicru es aramxolod qcevis arasimpaTiuri stereoti pia, aramed garemomcvel eTnikur da landSaftur garemoze zemoqmedebis meTodic. populaciur doneze – socialur da kulturul garemoze zemoqmedebis unaris mqone – masobrivi dezinformacia antisistemebSi. biosferul doneze ki -gamartivebis procesebi, rac iwvevs umaRlesi cxoveluri organizmebis mikroorganizmebiT Secvlas (gvamebis gaxrwna), moZravi nivTierebis uZraobaSi gadasvlas. kosmiuri nivTierebebis daSlas molekulebad. molekulebisas atomebad, Sidaatomuri realuri nawilakebis virtualurad gadaqcevas, fotonebis gadatanas ufskrulSi, e. i. vakuumSi. arada TiTqos yvelaferi sul umniSvnelodan daiwyo. magram ra aris WeSmariteba, romelic sicrues upirispirdeba? ar 1 . gavixsenoT <<vefxixtyaosnidan>>: “ficiT giTxrob, Sengan kide Tu SevirTo raca qmari, srulad movswyde samoTxesa, qvesknels viyo dasanTqmari”(137); “gecruo, RmerTman miwa mqmnas, numca cxriTave vzi ciTa(422) da a. S. 2 “zeda wignsa saficarsa Sevfice da Semomfica” (TargmanisTvis darTuli yvela SeniSvna da komentari ekuTvnis qeTevan jervaliZes) 1 aris saWiro brZnoba da mkiTxvelis mistificireba, arc sakuTari Tavisa. modiT, WeSmariteba davarqvaT msjelobas, dakvirvebaTa faqtebis jamis adeqvaturs, romelSic cdomileba ar aRemateba kanoniT dasaSveb normas. a. panCenko. sxvadasxva qveynebsa da xalxebs uwevdaT didi sicruis epoqebis gaZleba. ruseTi ar aris gamonaklisi. a. s. xomiakovi (1804-1860), romelsac namdvilad sjeroda, rom <<naTeli iyo misi [ruseTis] gza>> tyuilad rodi mimarTavda mas ase: magram gaxsovdes; mesiis maxvilad yofna miwisagan Seqmnils kacebas uWirs. monaTa TvisTa umkacresad is ganikiTxavs, Sen ki codvaTa saSinelTa simravle gawevs. usamarTlo samsjavroni wyvdiadSi dganan. uRvTo liqnas, gamxrwnel sicrues, did, samarcxvino mconareobas da saZaglobis mravalgvarobas masze monobis dausvams daRi. o, Sen, uRirso, rCeulobisTvis gamorCeulxar, nu daaxaneb, monaniebis wyliT ganibane, mexma orgzisma, Senma damsjelma, dae Sens Tavzed aRar dasWeqos. glaxakma suliT, Tavs nacaryrilma uzenaess aRuvline locva morCilis da Wrilobani sinidisis, sasikvdineni, zeTiT cremlisa ganikurne, he, ganikurne! (Targmani qeTevan jervaliZisa) es <<sinanulis kanonia>> 1 (ase uwoda xomiakovma Tavis leqss), ruseTisaTvis warumatebeli, gagania yirimis omis dros, zviadi da pirmoTne nikolozis mefobis miwurulSi, 1854 wels Seqmnils. bunebrivia, leqsi maSin ver daibeWdeboda. opoziciam ki SevCenkodan (1814-1861) gercenamde (1812-1870) icoda kanoni xelnawerebiT da aRtacebulic iyo misiT. rac Seexeba <<sazogadoebas>>, man avtori paskvilebiT aRavso, <<rogorc sityvis winamZRvrebs Sehferiso>> ganacxada avtorma erT Tavis werilSi. mesame ganyofilebis gankargulebiT xomiakovs xelwerili CamoarTves, rom Tavis qmnilebebs cenzuris nebarTvamde aravis gaacnobda. sazogadod, es Cveulebrivi movlenaa. mxileba da masze reaqcia totalitaruli reJimebisTvisaa damaxasiaTebeli. rac ufro cudad midis saqme, ufro metad ityuebian da metadve arian Seuracxyofilni simarTliT. magram ai, ra aris aRsaniSnavi. Tanamokalmeebma xomiakovs qristianuli zneobis kuTxidan wamouyenes braldeba. mexuTe mcnebis darRvevaSi daadanaSaules. roca kiTxulob n. v. arsenevas (<<grcxvenodes, uZRebo Svilo, dedasamSoblos kilva>>) da grafinia e. p. rostopCinas (<<TviT RmerTma brZana: pativi ec dedasa Sensa>>) pasuxebs leqsad, geCveneba, TiTqos qalbatonebma piri Sekres. magram maT kvers ukravs mxcovani liberali kniazi p. a. viazemskic: (<<mowiweba da pativi sakuTar dedis Sehferis yvelas. Zem noesaman mosasxamiT sisuste da sircxvili 1 .avtorma Tavis leqss saTauri, rogorc vxedavT, 50-e da 90-e fsalmunis mixedviT uwoda. 2 dafara mamis>>). gamodis, rom xomiakovi cudi Svilia, bibliur qams hgavs, romelmac mamis siSiSvles dascina. saidan aseTi gansacvifrebeli erTsulovneba, ratom azrovneben oponentebi religiurad? cxadia, SeiZleba vifiqroT, rom maT surT mtkivneulad wahkbinon xomiakovs, magram (yvelam icoda, rom is iyo Rrma da mxurvale rwmenis kaci. <<marTlmadidebluri eklesiis raindi>> n.a. berdiaevis gviani apofTegmis Tanaxmad). Cemi azriT, saWiroa, gavixsenoT rusuli Cveuleba, (Tu gnebavT, crurwmena), istoria ganmartos providencialurad (e. i. daukavSiros gangebas, bedisweras q.j.), rogorc ganmartavs mas umarTlmadidebulesi xomiakovi: istoria, misi azriT, RvTis Cnafiqrisa da codviT damZimebuli adamianebis Tavisufali nebis raRac erTgvari SeTanxmebaa. imaTTvis, vinc religiuri Semecnebis sferoSi cxovrobs, es mxolod normaa, magram providencialoba meoce saukuneSic aqtualuria, miuxedavad imisa, rom Cveni sazogadoeba garkveul momentSi sakuTar Tavs maRali wrisad da aTeistadac ki miiCnevs. <<naTeli momavali>> - es arc adamianurad gasagebi imedia, arc gaangariSeba. aramed religiuri mrwamsi, erTgvari kerpi <<tmutarakanuli kunZi>>. XX s-is sxvadasxva aTwleulSi sxvadasxvagvari adamianebi yovelgvari eWvisa da Secbunebis gareSe tyuilad rodi aqveynebdnen am <<naTeli momavlis>> dadgomis vadebs. apologetni unda Cahkvirvebodnen imas, rom msgavsi winaswarmetyvelebani araerTgzis iyo gamoTqmuli, aRsrulebuli ki – arasodes. udides ricxvTa kanonis Tanaxmad, arc aRsruldeba. saerTod, ra samwuxaroc ar unda iyos es, pesimisturi prognozebi ufro realuria, vidre optimisturi, ierusalimi daingra, <<mzis qalaqi ki>> 1 dRemde ar aSenebula. Tuki am mrwamsis Ziebas SevudgebiT da amave dros qristianuli civilizaciis sazRvrebSi davrCebiT, maSin Cven zogierTi SualobiTi rgolis gamotovebiT <<qristes am soflad aTaswlovan meufebas mivadgebiT, romelzec apokalifsis me-20 Tavis me-3-6 muxlebSia saubari. am teqstzea damyarebuli Zalian Zveli, xiliaistebis _ <<aTaswleulis mimdevarTa>> - eresi. (aRvniSnavT, rom marTlmadideblur eklesias swams apokalifsis RvTivSTagonebuloba, magram miuxedavad amisa, RvTismsaxurebaSi ar sargeblobs misiT da arc amqveyniur samoTxes iqadis; rac Seexeba caTa sasufevels, iqedan jer aravin dabrunebula da arc aravis uaruyvia igi). maS, sityva <<sinanuli>>, axla esoden xSirad xmarebuli? es sityva yovelTvis ismoda ruseTSi kulturul-istoriuli ciklebis dasrulebis Jams. aseTivea xomiakoviseuli <<sinanulis kanoni>> batonymobis gadavardnisa da aleqsandre II-is didi kulturuli reformebis wina periodSi Seqmnili. kulturuli Cveuleba, anu axlandeli gamoTqmiT tradicia, (mocemul SemTxvevaSi nacionaluri yofierebis providenciuli gaazrebis tradicia) _ mZlavri muSaqalbatonia istoriul velze. Tumca, is rogorc sikeTis, aseve borotebis saxeliT moqmedebs. l. gumiliovi. istoria – es droSi mimdinare procesebis Seswavlaa, xolo dro ra aris, aravin uwyis. arc araferia amaSi sakvirveli. Tevzebma, cxadia, ar ician ra aris wyali, radgan mas verafers Seadareben. maT, xmeleTze moxvedrilebs, haerisa da wylis Sesadareblad dro aRar rCebaT. v .i. vernadskim (1863-1945) sikvdili gansazRvra rogorc sivrcisa da drois gayofa. vinaidan, misi azriT, mkvdari nivTiereba ar aris droiT SemosazRvruli. vernadski marTalia, magram istorikosebs yovelTvis mxolod kvdomis procesebTan aqvT saqme, romelTa drosac arsebuli gadadis warsulSi. warsuli mainc Tua realuri? Tanamedrove mecnierebSi am kiTxvaze 1 .<< mzis qalaqi>> – italieli poetis, filosofosisa da politikuri moRvawis Tomazo kampanelas (1568 – 1639) mier 1602 w-s dawerili da 1623 w-s gamoqveynebuli utopiuri saxelmwifos modeli. 3 erTsulovneba ar arsebobs. arsebobs da Tan Zalian gavrcelebulicaa Tvalsazrisi, rom warsuli srulebiT ar arsebobs. jovani jentile (1875-1944) wers: <<uwin adamianebi ibadebodnen, fiqrobdnen, Sromobdnen.... magram yvela maTgani mkvdaria yvavilTa msgavsad, romelTa silamaziTac isini tkbebodnen, an foTolTa msgavsad, romelnic gazafxulobiT maT Tvalwin mwvandebodnen, SemodgomobiT ki gayviTlebulni cviodnen. xsovna maT Sesaxeb cocxlobs, magram mogonebaTa samyaro fantaziis samyaros msgavsad aris arara; da arc gaxsenebaa ocnebaze ukeTesi... istorikosma icis, rom cxovreba da warsuli faqtebis mniSvneloba ver aixsneba qartiebiT, warwerebiTa Tu warsulis nebismieri namdvili naSTebiT. maTi wyaroebi TviT istorikosis pirovnebaSia>>. aq daTanxmeba SeuZlebelia. magram Tavi SevikavoT kamaTisagan, radgan arian sxva avtorebic, romelnic am Temaze weren. ufro kategoriulni arian p. gardineri (XIXs.) da b. raseli (1872-1970). ar arsebobs absoluturi, realuri mizezebi, romelnic elian aRmoCenas istorikosebis mier, istorikosebisa, romelnic sxvadasxva doneze, sivrcis sxvadasxva monakveTSi, gansxvavebuli miznebiTa da interesebiT, sxvadasxva konteqstsa da gansxvavebuli TvalsazrisiT weren>> (p. gardineri). istoriis Rirebuleba imaSi mdgomareobs, rom is iZleva codnas <<im adamianebis Sesaxeb, romelnic Cvengan sagangebod gansxvavebul viTarebaSi imyofebian>>, magram es ar aris mkacrad analitikuri, mecnieruli codna>>, es raRac im codnis msgavsia, ZaRlis patrons rom gaaCnia Tavisi ZaRlis Sesaxeb>> (b. raseli). vfiqrob, rom aseTi pesimisturi daskvnisaTvis masala zemoxsenebul moazrovneT im ti pis istorikosebma misces, romelnic kargad aRwera anatol fransma (1844-1924) Tavis <<pingvinTa kunZulis>> SesavalSi. <<gana Cven istorias vwerT? gana Cven vcdilobT romeliRac teqstsa Tu dokumentSi cxovrebis, an WeSmaritebis Tundac umciresi marcvali vi povoT? Cven ubralod gamovcemT teqstebs, asoebs mivdevT..... azri ar arsebobs>>. am poziciis dacva ar msurs, arada kamaTi xom arsebiTad swored misi sababiT mimdinareobs. maS, SevitanoT masSi aucilebeli sicxade. kamaTi, dawyebuli romc yofiliyo, filologiur gaugebrobaze iqneboda dafuZnebuli. istoria axla mTel rig erTmaneTTan dakavSirebul, magram amave dros erTmaneTisagan Zalian gansxvavebul saqmianobas hqvia: 1. publikacia da Zveli wyaroebis Targmna _ aucilebeli, magram mxolod masalis momcemi saqme. 2. istoriuli kritika, Zvel avtorTa nebsiTi Tu uneblie sicruis gacxrilva – naxevar fabrikatis miReba. 3. mopovebuli masalis Sejereba adre dagrovilTan _ es ukve produqtia, magram ara moxmarebis sagani. 4. monacemTa interpretacia dayenebuli problemis WrilSi. 5. mecnierebebis Sepirispirebidan gamomdinare, axali problemis wamoyeneba. zemoT CamoTvlili filosofosebi da maTi msgavsni arsebiTaad imaze wuxdnen, rom winaswari damuSavebis gareSe gadaumuSavebeli masalidan ver Rebulobdnen SekveTil suvenirs. es namdvilad SeuZlebelia. sxva gza ar aris da arc iqneba. filosofosebi sxva rameSi arian marTalni: am gziT siaruls sulac ver SesZlebs yvela. erTi SexedviT yvelaze martivi ganzogadebebi iseT sulier aRmafrenasa da grZnobaTa daZabvas moiTxoven, romelTa drosac azri dneba da axal formas iZens. igi jer ganacvifrebs, Semdeg ki arwmunebs WeSmarit mkiTxvels. saqme is rodia, azris rogori msvlelobiT, an argumentTa rogori SerCeviTaa damtkicebuli Tezisi: es samecniero ostatobis samzareuloa, romlis codnac, cxadia, saWiroa, magram mxolod codna sakmarisi ar aris. mainc rogor xdeba xandaxan axali Tezisis povna da dasabuTeba? es Semoqmedebis fsiqologiis saidumloa, romelsac Zveli berZnebi istoriis muzas – klios miawerdnen. 4 es muza gvkarnaxobs Cven, rom filosofosTa skefsisi gaumarTlebelia, rom warsuli arc piradi gancdebia da arc piradi ocnebebi. awmyo mxolod momentia, myisierad warsulad mqcevi. momavali ki ar arsebobs, radgan ama Tu im Sedegebis ganmsazRvreli qmedebani jer ar dasrulebulan da arc isaa cnobili, dasruldebian Tu ara. myofadi SeiZleba mxolod statistikurad gamoiTvalo, Tanac im pirobebis daSvebiT, romelnic praqtikuli Rirebulebis varaudebs aRkveTen. warsuli ki arsebobs da yvelaferi, rac arsebobs, warsulia, radgan nebismieri Sesruleba maSinve warsulad gadaiqceva. ai ratom swavlobs mecniereba istoria Cven gareT da Cven gareSe arsebul erTaderT realobas. a. panCenko. warsulis uaryofa, arsebiTad, warsulis gakilvaa, rac cxovrebiseuli TvalsazrisiT sruliad gasagebia. iq sakmarsze metia sisxli, vaeba, SimSili da cremli. yovelive amas Cven memkvidreobiT vRebulobT da gveSinia misi. amitom mzera ukan da mzera garSemo naRvelsa da uimedobis grZnobas badebs. <<da moviZule yoveldRiuri cxovreba Cemi, _ ambobs eklesiaste – borot ars Cem zeda qmnili igi, romeli iqmnebis mzisa queSe, rameTu yovelive amao da gamorCeva sulis!>> ( 2, 17). sevdiania, magaliTad, <<oqros saukunis>> miTologema, romelsac Cven hesiodesa da ovidiusis mixedviT vecnobiT. oqros saukune namyo winarewarsulia, adamianuri yofierebis plusqvamperfeqtumi. maSin yvelaferi mSvenivrad iyo. adamianebi erTmaneTs ar mtrobdnen. TiTqos ZilSi miicvlebodnen xolme... magram oqros saukune vercxlis saukunem Secvala. mas mohyvnen spilenZis, Semdeg ki rkinis saukuneni. dro dgeba cudi, cudi da cudze cudi. mecxramete saukunev, rkinisa, WeSmaritad gulqva saukuneo! umTiebo da ukuneT RameSi nebiT SeniT kaci Cagdebulia! saukune meoce... ufro miusafresi, burusi cxovrebisa uusaSinlesi, (luciferis frTaT Crdili udides-uSavesi). (Targmani qeTevan jervaliZisa) es <<SurisZiebidanaa>>. 1919 wels aleqsandre blokma ganmarta: poemis istoriosofiuli koncefcia CemSi progresis mravalgvari Teoriebisadmi mzardi siZulvilis zemoqmedebiT Camoyalibdao. antikuri miTologia, rogorc vxedavT, gamoadga uaxlesi epoqis rus poets (sxvaTa Soris, mas kargi filologiur - istoriuli ganaTleba hqonda). Znelia, uimedobas Seurigde. sevda unda daZlio. am keTili mizniT mravali gonebaWvretiTi konstruqciaa Seqmnili. kerZod, mofiqrebulia sapirispiro mimarTulebis miTologema, romelSic oqros saukunem namyo winarewarsulidan momavalSi gadainacvla. progresis yvela Teoria am miTologemazea dafuZnebuli. ruseTSi <<naTeli momavlisadmi>> rwmena sxvadasxvanairad gamoixateboda. misi zomieri varianti uyvarda Cexovs. misi gmirebi ocneboben <<im droze, SesaZloa, ukve sul axloze, rodesac cxovreba iqneba iseTive naTeli da sixarulis momgvreli, rogorc.... wynari kvira dila>>. es mxolod ocneba rodia, aramed qmedebisaken mowodebac. mivceT sityva moTxroba <<sacolis>> personaJs: <<Tqven rom saswavleblad wasuliyaviT! _ ambobda igi _ mxolod ganaTlebuli da wminda adamianebi arian saWiro. ramdenadac bevri iqneba aseTi adamiani, imdenad male dadgeba meufeba RvTisa miwaze. maSin Tqveni qalaqidan TandaTanobiT qva 5 qvaze aRar darCeba _ yvelaferi Tavdayira dadgeba, yvelferi zustad jadoqrobisamebr Seicvleba. da iqneba maSin aq veeberTela umSvenieresi saxlebi, gasaocari baRebi, araCveulebrivi Sadrevnebi, SesaniSnavi adamianebi... >> cxadia, utopia uaRresad gulubryviloa. am uangaro, mSvenieri sulis, magram araSorsmWvreteli, naklebniWieri da ramdenadme komikuri personaJisaTvis niSandoblivi. magram am personaJis raciaSi aris zogierTi sityva – signali, saerTo Cexovis yvela meocnebe gmirisaTvis. da maSasadame, SeiZleba <<Cexoviseburs>> miekuTvnos. Tuki saubari exeba <<ganaTlebul da wminda adamianebs>>, maS cxadia, miTiTebaa swavlaze, codnis Sematebaze, Tanac koreqtirebulsa da zneobis wesebiT gajerebulze. uintereso, <<wminda>> codnis hi pertrofia rusuli tradicia ar aris (XX s-m gviCvena rogori ubedurebebi mosdevs xolme aseT teqnicistur hi pertrofias). ruseTi mecnierebas yovelTvis uyurebda, rogorc gzasa da simarTles. rac Seexeba gamoTqmas <<TandaTanobiT>>, is umecrebas aCqarebisagan icavs da moTminebisa da TavSekavebisaken mouwodebs: <<asjer gazome da erTxel gaWeri>>. Tanamedroveobas safrTxe maSin eqmneba, rodesac <<naTeli 1 momavalis>> mrwmenni daaskvnian – is axloa, zRurbls gadaRma da gadaabijeben mas. aseTi <<naTeli momavlisaTvis>> awmyo dasanani ar aris. aseTi sanukvari samoTxisaTvis miwaze SeiZleba culsac mohkido xeli, wiTeli mamalic auSva, <<sajegveliT daCeCqvo dRevandeloba>>, arc axlobelia dasanan-dasandobi, arc Soreuli, arc buneba, arc kultura, arc Tavadi, arc glexi. <<naTeli momavlis>> rwmena Zalis religiad gardaiqmneba, raRac axal warmarTobad. religiaSi warmarTni xom mxolod Zalas afaseben. da vai, kerpebs, Tu maTSi daeWvdebian! gavixsenoT, rogor amxobdnen maT kievSi. vladimirma brZana <<peruni cxenis kudze gamoebaT, mTidan CamoeTriaT, boriCevos maRlobidan mdinarisaken, Tan gasawkeplad Tormeti rkinisjoxiani kaci miuCina>>. JamTaaRmwereli grZnobda am scenis orazrovnebas da aucileblobad miaCnda misi ganmarteba: <<amas imitom ki ar sCadiodnen, TiTqos xes grZnoba hqonodes, aramed eSmakebis gamosalanZRad, amdagvari saxiT rom acdunebdnen adamianebs, dae, mizRvodaTo magieri kacTagan>>. mzakvrobda JamTaaRmwereli, mzakvrobda... imas ubralod Zalian undoda kieveli neofitebis gamarTleba, romelTagan warmarToba jer kidev ar ganqarvebuliyo. sinamdvileSi ki isini ara <<xatebas>>, ara simbolos, aramed qristes mier damarcxebul druJinis RmerTs amaTraxebdnen. warmarToba, saerTod, Rrmad idgams fesvebs sulSi, da arc aris gasakviri, qristianoba sul raRac ori aTas wels iTvlis, warmarToba ki bevrad, bevrad mets. rodesac puSkinis evgeni emuqreboda spilenZis mxedars << damaca, me Sen!>>, roca revoluciis Semdeg moskovis kremlSi yulfi wamoacves aleqsandre II-is (1818-1881) qandakebas da kvarcxlbekidan moaZres _ yovelive es warmarTuli epoqis xarxari iyo, gamoZaxili im kievuri periodisa. Cveni Tanamderoveni, romelnic sakuTar Tavs aTeistebs uwodeben, Zalze xSirad imas gulsxmoben, rom ara swamT iaxvesi, ieso qristesi da alahisa. magram am <<aTeistTagan>> nuTu bevria, visac Savi katis ar eSinodes?! Zalis religia Taviseburad savsebiT logikuria: Tu awmyo dabrkoleba da winaaRmdegobaa, is dangrevas saWiroebs. amave logikas emorCileba Zalis religia: igi awmyos ekuTvnis (<<oqros saukuneSi>> xom yvelaferi sxvagvarad, saTnod da keTilad iqneba), maS, arc is yofila dasandobi. da iwyebs igi Tavisi Tavis, misnebis, mgaloblebis, qurumebisa da sakuTarive kultis msaxurTa ganadgurebas. am religias axal-axali 1 . avtors mxedvelobaSi unda hqondes citata pavles epistoledan “mciredRa wuT erT, momavali igi movides da ara yovnos (ebr. XI, 37). 6 msxverpli esWiroeba. pirvelad sustni iCagrebian. Zala amtvrevs Calis Rers. magram male, Zalian male ZlierebSic iwyeba angariSsworeba. maTi urTierTbrZolis Jams ki sxvadasxva rwmenis adamianebisTvisac rCeba raRac adgili miwaze da isini saukunidan saukuneSi gadadian. Zalis religia, bunebrivia, ver ewyoba WeSmaritebas. Zala ver itans winaaRmdegobebsa da damsazRvreblebs. WeSmariteba ki yovelTvis damsazRvrelia. aqedan gamomdinare, Zala ver itans WeSmaritebas. pirvelad ezizReba, xolo roca TviTon siberesa da marazms miaRwevs, eSinia misi. Zalis religiis batonobis epoqebi aucileblad gadaiqcevian xolme sicruis epoqebad. winaswarmetyvel ieremias aqvs naTqvami: <<kerpi misi sicrue>>. sxvaTa Soris, sworia sapirspiroc: sicruis epoqebSi yovelTvis eTayvanebian Zalas. amis demonstrireba SeiZleba nikolozis mefobis magaliTze (miT umetes, rom saubari mis Sesaxeb ukve iyo). magram aseTi istoriuli eqsperimentis siswore saeWvoa. imperatori nikoloz pavles Ze Tavis reskri ptebs yovelTvis zviadi sityvebiT - <<RmerTi ars CvenTan>> amTavrebda da amiT aramxolod saxelmwifo meTauris, aramed eklesiis meTauris rolzec acxadebda pretenzias. es mkveTrad, SeiZleba iTqvas, mWaxedac kia formulirebuli maSindel kanonmdeblobaSi: <<imperatori, viTarca qristiani xelmwife aris umaRlesi damcveli da gamfrTxilebeli gabatonebuli sarwmunoebis dogmebis, meTvalyure sjulisa da yovelive keTilmoweseobisa eklesiaSi>>. garegnulad es formulireba Seesabameba dadgenilebebs petre pirvelisas, romelmac patriarqoba gaauqma. rogorc petres, aseve misi SviliSvilebis dros sinodis wevrebi monarqs, <<am kolegiis umaRles sasuliero msajuls>>), erTgulebas saficarze eficebodnen. magram es ukve mxolod asoebis Sesabamisoba iyo da ara sulisa. <<sjulSemwynarebloba, romelic petrem SemoiRo, imperiis erT-erT saxelovan safuZvelTagans warmoadgenda. nikolozma ki maT mimarT, vinc aRmsareblobas Seicvlida, mkacri kanoni gamosca>>. ase Tqva a. i. gercenma da manve uwoda nikolozis marTlmadideblobas moCvenebiTi, <<civi, peterburgis klimativiT susxiani. gerceni marTalia, magram Tan arcaa marTali. petrem mefis asul sofiasagan miiRo ra qveyana, romelSic Tavs iwvavdnen da romlidanac garbodnen, Tavisi mmarTvelobis pirvel wlebSi marTlac tolerantobaze gaakeTa aqcenti. holandiasa da inglisSi is mxolod gemTsaSenSi durglobisTvis rodi wavida, ideebisTvis iyo iq wasuli. roterdamSi is aTvalierebda erazmis statuas (maSin is mwerlisadmi miZRvnili erTaderTi qandakeba iyo), lamanSs gadaRma ki piradad gaecno jon loks (is maSin mefis xelisuflebaSi vaWrobas ganagebda). erazmi da loki im dros sjulSemwynareblobis keTilSobiluri ideis istoriasa da Tanamedroveobas ganasaxierebdnen. <<petres sabudris>> im bartyebisTvis ki, romelTac gansja SeeZloT da msoflWvretiTi refleqsiisaken midrekileba aRmoaCndaT, modaSi Semovida loki. amis Sesaxeb 1702 w-s Tavisi ordenis winamZRvars gagulisebuli atyobinebda erTi faruli iezuiti. gulmosasvleli ki namdvilad iyo. loki mouwodebda pativi ecaT nebismieri religiuri doqtrinisaTvis, Tu is sazogadoebrivi organizmis funqciebis normalur muSaobas xels ar SeuSlida, _ garda aTeisturisa (aTeizmi gaigivebuli iyo uzneobasTan, yvelafris Cadenis uflebasTan, rogorc es dostoevskis mogviano periodis TezisSia: <<ar arsebobs RmerTi, yvelaferi nebadarTulia!>>) da iezuiturisa (iezuitebi arafers Takilobdnen TavianTi globaluri sulier-eqspansiuri miznebis misaRwevad). petres dros loks ara marto kiTxulobdnen da Targmnidnen, aramed mis rekondeciebsac iTvaliswinebdnen. yvelaze ukeT es igrZnes gaurkvevli saxelis da sxvadasxva 7 mimarTulebis evangelistebma, _ aseve kaTolikeebma. isini Tavisuflad cxovrobdnen, ris Sesaxebac kargad icodnen dasavleTSi. karlos XII Seecada kidec esargebla am TavisuflebiT. igi ukrainelebs samefo universaliebiT aSinebda. TiTqos mefe eklesiaTa gaerTianebis Taobaze saidumlo molaparakebebs awarmoebda romis papTan. petre aRaSfoTa <<briyvulma yefam>> da man 1709 wlis 3 Tebervalis manifestSi uaryo igi. mefis asul sofias xelisuflebis damxobis Semdeg SvebiT amoisunTqes staroobriadcebmac. maT praqtikulad uari Tqves TviTdawvaze. magram petres tolerantobis sazRvrebi mkacrad iyo Semoxazuli, <<maTraxiT Semowerili>>, Tuki puSkinis gamoTqmiT visargeblebT. Tanac es sazRvrebi, upirveles yovlisa, Tavisebs, bunebiT rusebs zRudavdnen. staroobriadcebs mainc ise eqceodnen, rogorc gandgomilebs 1 . maT gansakuTrebuli samosis tareba dauweses. marTlmadideblebs ki ucxo sarwmunoebaSi gadasvlis gamo mkacri sasjeli daudgines. yvelaze metad rusul eklesias gauWirda. sinodis dawesebiT petrem mas yovelgvari damoukidebloba mouspo, sasuliero pirebi ki Cinovnikebad aqcia. mefis dauviwyarma da avadsaxsenebelma brZanebam aRsarebis saidumlos gatexvisam, (nabrZanebi iyo SeetyobinebinaT xelmwifis pirovnebis mimarT borotganzraxvisa da saerTod <<meryev Wkua-gonebaTa>> Sesaxeb), sasuliero pirebis mimarT undoblobis Tesli daTesa. ai scena <<plodomasovoSi Zveli wlebidan>> dawerili leskovis mier, romelic Zvel xucesTa STamomavali iyo da sasuliero fenasTan keTilmegobruli damokidebuleba hqonda. peterburgidan dedasTan SvebulebiT Cadis gvardieli. (scenis yvela gmiri uaRresad <<dadebiTia>>). qalbatons, romelmac mzeTunaxaviviT gazarda Tavisi vaJi, surs darwmundes, <<rom mis mier naloliavebi bavSvi namdvilad ucodvelia Tavis siwmindeSi, da amitom mRvdeli mama aleqsi miiRebs brZanebas, ufro gamowvlilviT Seityos amis Sesaxeb>>. is axalgazrda gvardielisagan aRsarebas ibarebs _ da ai dasasruli: mRvdeli Sevida masTan (qalbatonTan) da mowiwebiT CasCurCula: <<qalwulia!>>. leskovi ver xedavs am scenis saSinelebas. Tumca, saRvTo Tu adamianuri kanonebis Tanaxmad, unda aekrZalaT, aRekveTaT da a.S. CvenTan ki, ruseTSi, es normalurad eCvenebodaT. petredan daiwyo <<gonebis saukune>>, ganmanaTleblobis epoqa. rusuli religiurobis istoriaSi es Sors mimaval movlenaTa rigs ganekuTvneba: <<sazogadoeba>>, (e. i. zeda fena), rogorRac marTlmadidebluri eklesiis gareSe cxovrobs. cxadia, eklesiebSi dadian, weliwadSi erTxel marxuloben, aRsarebas abareben da ziarebasac iReben, magram ganaTlebuli adamianebi amas uxalisod akeTeben, TiTqos fexebi ebmiT, rogorc es tolstois stiv obolenskis emarTeboda, male mainc damTavrdebodes es <<yuryuti>>. midian masonebSi da sadac ginda, oRond ara marTlmadideblur taZarSi. puSkinis droidan <<sazogadoebis>> adamiani, gansakuTrebiT ki peterburgis maRali wodebisa, religiuri da eklesiuri gulgrilobis placentiT Semogarsuli aRmoCnda. es evgeni oneginiTac Cans, <<rusuli axalgazrdobis jibis sarkiT>>, rogorc mis Sesaxeb brZana pletnevma. am sarkeSi aisaxa TviT puSkini da zogadad misi Taobis, misi mdgomareobisa da aRzrdis adamiani. onegini seirnobs sazafxulo baRSi, izrdeba, xdeba Seyvarebuli, Teatris xSiri stumari, cekvavs balebze da sxvadasxva nairnairobebs sCadis, magram TavSi erTxelac ar mouva, dasamSvideblad moZRvarTan wavides. rac Seexeba sofels, sadac onegini ganmartovda, mis poetur landSaftsa da poetur interierSi ver vi poviT Cven verc taZars da verc xats. gmiri dasaxlda biZis binaSi: 1 . swored aseve eqcevian dRevandel saqarTveloSi saqarTvelos pirveli prezidentis zviad gamsaxurdias momxreebs. 8 ...savaneebi erTob maRlebi, sastumro atlasSemovlebuli, yvela kedelze mefe ufali, Rumelni Wrelad naCuqurTmalni... sadas da muxis iatakians oTaxs, bumbula divans, magidas da wyvil karadas, rac Tvals xvdeboda, melnis winwkalic ar Sexeboda. ( Targmani oTar WilaZisa) magram sad aris xatebi da kandelebi? cxadia, xatebic ekida da kandelebic enTo (miT umetes rom dakrZalvis Semdgom cota dro iyo gasuli), magram oneginis (da puSkinis) mzera maT miRma misxltis. romanSi ar aris arc guliTadi rwmena da arc yofiTi marTlmadidebloba. davuSvaT onegini <<zedmeti kacia>>, magram meocnebe lenski? igi midis sasaflaoze, cremls Rvris mSoblebis saflavze, magram cal fexsac ar Seadgams eklesiaSi. aseTivea <<suliT rusi>> tatianac: mSobliur mxaresTan gamoTxovebisas igi ver iclis eklesias gamoemSvidobos, sadac TviTon is monaTles, sadac mamamiss wesi auges. <<cxovrebaSi>> ki sxvagvarad iyo. ras niSnavs yovelive es? es imas niSnavs, rom aleqsandres epoqaSi sazogadoeba ver xedavda da arc eZebda sayrdens eklesiaSi. es sayrdeni mas ubralod ar sWirdeboda. rusuli poeziis <<oqros saukune>> naTeli da harmoniulia. sazogadoebaSic harmoniuli ganwyobileba Warbobda. misi Seryeva ver moaxerxa verc ori aTeuli eris Tavdasxmam, verc batonymobasa da samxedro dasaxlebebTan dakavSirebulma eqscesebma. sevda da farisevloba is-is iyo ibadeboda da mTeli Tavisi feradaovnebiT nikoloz I-is mefobis dros gaifurCqna. mis dros Seicvala orientacia. Tuki wina imperatori Tavisi mefobis ukanasknel wlamde yvelaze metad sjulTSemwynareblobas afasebda (cenzuris wesdebaSi kategoriulad ikrZaleboda qristianuli mimarTulebis nebismieri eklesiis augad moxsenieba) da nacionalur, Tugind konfesionalur TviTkmayofilebas ar gamoxatavda, misma umcrosma Zmam, bedisweris nebiT, aRmoCnda ra taxtze, <<uaryo>> tolerantoba. es cnobil samebaSc gamoxata: TviTmpyrobeloba, marTlmadidebloba, xalxuroba. dadga apoTeozis xana marTlmadideblobisaTvis, magram amas misTvis sargebloba ar moutania, radgan nikolozis RvTismosaoba iyo moCvenebiTi da namdvilad civi. mRvdlebs moeTxovebodaT ara RvTismsaxurebis aRsruleba, aramed ceremonia, risTvisac sakmarisi iyo katexizmos, saeklesio gangebis, notebis mixedviT galobis mtkiced codna _ da meti araferi. am sulier sicives, ra Tqma unda, win aRudga mxolod optinis udabnos siTbo, rogorc es xomiakovsa aqvs. magram maSin aRgznebuloba meti iyo, vidre rwmena. farisevlobisa da sicruis epoqebSi asea xolme. avadmyofurad exmaurebian utopias RvTis saxelmwifoze, romliTac gatacebulni iyvnen aleqsandre ivanovi da gogoli. <<xelmwifis xelisufleba – uazrobaa – Tuki is ver igrZnobs RvTis xatad yofnis aucileblobas miwaze>>, _ vkiTxulobT Cven <<megobarTadmi mimoweris rCeul adgilebSi>>. es keTilganzraxviTaa Tqmuli, magram visTvis? gogoli ratomRac imedovnebda, rom <<yvela, nebismieri fenisa da wodebis warmomadgeneli, moyvaruli Tavisi saxelmwifosi, Tuki yovelives, rac am saxelmwifoSi ar iyo, mimarTavda misken, rogorc sakuTari sxeulisaken: iglovebda suliT, inaRvlebda, mosTqvamda, dRedaRam ilocebda Tavisi vnebuli xalxisaTvis, maSin xelmwife SeiZenda im yovlisSemZle siyvarulis xmas, romelic erTaderTi miaRwevda avadmyof 9 kacobriobamde>>. gulubryvilo ocnebebia, usafuZvlo imedebi! da ramdenjer motyuvda misiT sacodavi, alal-marTali ruseTi! Cveulebriv es naocnebari gogolis pirovnebaze gadaaqvT xolme, masSi xedaven martoxelas, Tavdaxsnils im problemebisagan, romlebic mis TanamedroveT awuxebda (ris gamoc, iSviaTi gamonaklisebis garda, wigni erTxmad gakicxes). Cven ukeT gavugebT gogols, Tuki gaviTvaliswinebT, rom isini, visac ramdenime wlis Semdgom wilad xvda gamxdariyvnen saZirkvlis damangrevelni da kerpTa damamxobelni, maSin msgavs religiur Semogznebas ganicdidnen. CerniSevski 1848 wels moeloda mesiis movlinebas. Wabuki pisarevi, arc Tu mTlad <<rCeuli adgilebis>> gavlenis gareSe, Targmnida klopStokis <<mesiadas>>, qadagebda absolutur ubiwoebas im brma imediT, rom RmerTi am msxverplis fasad daajildoebda kacobriobas, aCuqebda adamianebs ukvdavebas, an rogorRac moawyobda ise, rom daibadebodnen isini <<saswaulebrivad, xorcieli codvis gareSe>> (nuTu gayofiT?). dobroliubovi ki mxolod mSoblebis uecarma sikvdilma miiyvana bedisweraSi eqstatiuri rwmenis uaryofamde. am sulieri Semogznebisa da krizisis gareSe verc samocian wlebs gavigebT da evrc samocianelebs gavugebT. uceb gacnobierebulma da yovlismomwyvlelma sicruem (yirimis omis dros) gamoiwvia uaryofis gaCena. aseT situaciebSi sazogadoeba yovelTvis axdens RirebulebiTi niSnebis gadanacvlebas. plusebis magivrad svams minusebs da piruku. maSin bunebrivi saxiT wina planze wamoiwia aTeisturma nihilizmma. ganvmartoT igi rogorc urwmunoeba, amisagan me Tavs Sevikavebdi. nihilizmi bolos da bolos axali religiaa. postulats (dasabuTebis gareSe aRebuli debuleba) <<mwams, rom RmerTi arsebobs>> _ is upirispirebs sxva postulats <<mwams, mwams, mwams... rom RmerTi ar arsebobs>>. ATeistma SeiZleba uaryos, rom sityva <<mwams>> _ ar aris mis leqsikonSi, rom is <<darwmunebulia>>, magram es viTarebas sulac ver cvlis. vera pavlovnas 1 meoTxe sizmari xilvaTa Zveli Janridan momdinareobs: Sua saukuneebis rusul teqstebSi (isini mRvdlis Svils SerniSevskis gadmocemiT mainc ecodineboda) qriste, RvTismSobeli, wmindanebi xSirad ecxadebian vizioners Tvis <<fxizel ZilSi>> da atyobineben raRac WeSmaritebebs, ufro xSirad momavlis Sesaxeb. mermisi ezmaneboda vera pavlovnasac. misi qaluri xilvani materializdeboda swavelebasa da missave mravalricxovan mowafeebSi, Tumca gulze xelis dadebiT unda gamovtydeT, rom qalis sizmrebis fasi, Tundac is Zlieri sqesis warmomadgenlis mofiqrebuli iyos, arcTu didia,. saqme imaSi rodia, rom nihilisturi aTeizmi _ es konfesiaa, aramed mis damangrevel mimarTulebaSia saqme. saerTod, aTeizmi rusuli istoriis peterburguli periodisaTvis normaluri movlenaa, ukidures SemTxvevaSi sazogadoebis nawilisaTvis mainc. rusuli aTeizmi mravalgvaria. misi fsiqologiuri Sedegebi ki samgvari: gulgrili adamianebi ver gamohyavs gulgrilobidan. RmerTi ar arsebobs, mis Sesaxeb gansamartic araferia; sxvebs is gulwrfelad sevdiT avsebs da amdagvar ti ps miekuTvneba puSkini, romelic axalgazrdobaSi aTeizmiT scodavda. moviyvan cnobil nawyvets 1824 wlis gazafxulze odesidan viazemskisadmi gagzavnil im perlustrirebuli (saxelmwifo organoebis mier fostiT gagzavnili werilebis gaxsna) werilidan, romlis gamoc avtori fskovSi gadaasaxles. <<...wminda aTeizmis gakveTilebs vewafebi. aq erTi ingliselia, Rrma filosofosi, erTaderTi gonieri aTeisti, visac me Sevxvedrivar. man aTasi furceli CaaTava imis dasamtkiceblad, rom qu’il ne peut exister d’etre inteligent c eateur et regulateur (Semoqmedsa da mmarTvelze gonieri arseba SeuZlebelia 1 . a. panCenkos mxedvelobaSi hyavs CerniSevskis romanis <<ra vakeToT>> gmiri. 10 arsebobdes), Tan gzadagza sulis ukvdavebis sust mtkicebulebebs anadgurebda. sistema arc Tu imdenad nugeSis momgvrelia, rogorc Cveulebriv fiqroben, magram samwuxarod, simarTles ufro waagavs>>. gutCinsonis odesurma gakveTielbma ratom ver gamoiwvies puSkinSi enTuziazmi? imitom rom saWiro iyo aRTqmul maradiul sicocxlesTan ganSoreba. unda Serigeboda imas, rom sikvdili am soflad yofnis dasasrulisa da sxva, Tundac ukeTes samyaroSi gadasvlisaTvis arc mwvervalia, arc zRvari, aramed absoluturi da Seuqcevadi bolo. aseT perspeqtivaSi namdvilad cotaa sasixarulo, gansakuTrebiT axalgazrda kacisTvis, romelic cxovrebisagan jer kidev ar daRlila da ar icis, rom aris raRac, sikvdilze uaresi. odesurma gakveTilebma mciredac ver Searyies mowafis zneobrivi wesebi. rac Seexeba nihilistebs, uarmyofelebsa da damangrevlebs, aTeizmi Zalas hmatebT maT, radgan sikvdilis Semdgom cxovrebaSi magieris mizRvis SiSisagan anTavisuflebs. es aRwerilia dostoevskis romanSi <<eSmakni>>. ara, <<Zalis religias>> nikolozis mefobis magaliTze ver aRvwerT. ra Tqma unda, imperatoris, <<evropis yvelaze lamazi monarqis>> eSinodaT ruseTSi, evropaSi, dasavleTsa da TurqeTSic. mis winaSe Zrwoda bevri, magram ara yvela. sakmaod iyo xalxi, romlTac Rimils hgvrida misi pretenzia, eTamaSna <<RvTivkurTxeuli xelmwifis>> roli. 1 dahbruneboda moskoveli mefeebis patriarqalur-barbarosul xelisuflebas ise, rom araferi daekarga peterburgeli imperatorebis keisruli sidiadisagan, - aseTi iyo nikolozis amocana>>. << yvelaferi saxelmwifos, e. i. taxtisaTvis da araferi xalxisaTvis>>. <<TviTmpyrobeloba_rogorc mizani. ai, rusi TviTmpyrobelis gulubryvilo filosofia>>. es isev gercenia. man aRwera kirTeba, magram iyo amis sapirispiroc. saqme arc protestis gamomxatvel pirovnebebSia: arc gercenSi ogariovTan erTad da arc petraSevskelebSi _ namdvilad SeiZleba maTi TiTebze CamoTvla. tiranul epoqebSi protesti Znelia, amis gakeTeba liberalizmis xanaSia ioli. nikolozis pirovnebaze xelis aRmarTvas ver bedavdnen, Tumca igi dacvis gareSe dadioda da mgzavrobda kidec. xolo misi Ze, glexebis ganmaTavisuflebeli da didi reformatori kurdReliviT moinadires, bombiT dafliTes. saqme is iyo. rom nikolozis dros gaCnda ukiduresi opoziciuri msoflSegrZneba, romelic ruseTs borotebasTan aigivebda. uwin aseTi ram arasdros yofila. Cans mefem amisTvis bevri iSroma. dekabristebi mefis mkvlelobamde misuli radikalizmiT borotebas ebrZodnen (an Tu gnebavT, imas, rasac TviTon uwodebdnen borotebas). isini ara rusebs, aramed mis ubedurebebs, ukanonobasa da mouwyoblobas ebrZodnen. rileevi, romelic kaxovskis imperatoris mosaklavad aqezebda, amavdroulad (am sityvis pirdapiri mniSvnelobiT) patriotul dumebs (ukrainuli xalxuri poeziis saleqso forma) Txzavda. bevri maT axla gacveTil-patriotulad CaTvlis). dekabristebs jer kidev hqondaT saerTod epoqisaTvis damaxasiaTebeli organuli cnobiereba. rusuli <<keTilganwyobis>> sidiade da silamaze yvelaze ukeT tolstoim gadmosca romanSi <<omi da mSvidoba>>, gadmosca dakargvisa da sinanulis elferiT, vinaidan nikolozis dros <<keTilganwyobas>> nabrZanebi hqonda didxans ecocxla. aleqsandres xanaSi SeuZlebeli iyo puSkinis inveqtivebi (uxeSi gamosvla vinmes winaaRmdeg) <<eSmakma STamagona ruseTSi dabadeba WkuiT da talantiT>>, lermontovis (pirdaubaneli ruseTi, monaTa qveyana, qveyana batonaTa>>, garkevulwilad Caadaevis, Semdeg CerniSevskisa, romelmac Tqva 1 Zalian hgavs romis imperatoris, konstanciusis, daxasiaTebas. 11 da beWedic dausva: <<Tavidan bolomde yvela monaa>>. davuSvaT, rom yovelive es iwereboda da iTqmoda <<afeqtis mdgomareobaSi>>, gaRizianebisa da ganwirulebis Jams, magram Cven ratom ar unda davujeroT am inveqtivebs (Tundac pirobiTad) da ratom ar unda gavakeToT logikuri daskvnebi? SemovisazRvroT CerniSevskiT. an isic monaa, rogorc ruseTis moqalaqe, an rusuli wris miRma imyofa. CerniSevski, cxadia, ukanasknels mianiWebda upiratesobas da Cvenc araferi gviSls xels am tanjulis mxareze davdgeT. is Tu mona ar aris, maSasadame, marginaluri kacia. Tu wris SigniT ar imyofeba, maSasadame, upirispirdeba mas. es asecaa. nikolozis dros ruseTi daiSala da dRemde daSlil mdgomareobaSia. koreqtuli istoriuli eqsperimentisTvis sxva epoqaa saWiro, romlisTvisac Tundac SefardebiTi sulieri erToba iqneba dmaxasiaTebeli. yuri davugdoT gercens da moskovis ruseTSi davbrundeT, ivane mrisxanes xanaSi (1533-84), roca aRmosavleT evropis dablobze mtermoyvrobiT cxovrobdnen warmarTebi, muslimanebi da marTlmadideblebi, magram ar iyo arc erTi aTeisti. adamianebs sxvadasxva ramis sxvadasxvagvarad sjerodaT, magram uciloblad swamdaT RmrTisa, ( an RmerTebisa). aqedan gamomdinare, istoria maT mier SeiZleboda gancdiliyo da ganicdeboda kidec mxolod religiurad. es gamogvadgeba rusuli providencializmis kvlevisas. meTeqvsmete saukunes SeiZleba rusuli martoobis saukune vuwodoT. aseTi mdgomareoba ruseTisaTvis wesi ki ara, gamonaklisia. Sua saukuneebSi is marTlmadideblur erTobaSi Sedioda, romelsac bizantia meTaurobda (mas ekuTvnodnen samxreT slavebi, moldaveTi da vlaxeTi. kulturisa da sarwmunoebis ena iqac saeklesioslavuri iyo. XVI –s-Si yvelaferi Seicvala. bizantia da balkaneTi arcTu didi xnis win osmanuri imperiis provinciebi gaxdnen... marTlmadideblur saxelmwifoTa Soris mxolod ruseTma da saqarTvelom SeinarCuna damoukidebloba (regularuli kavSirebi masTan ar yofila). martooba Seicnoboda, rasac mowmobs rusuli qronografis I redaqciis daskvna, oficiozuri Txzuleba moskovis mier daqucmacebuli ruseTis <<Sekrebis>> Jams Seqmnili. ufalma, naTqvamia masSi, Cveni, marTlmadideblebis, codvebis gamo urwmunoT Caugdo xelSi RvTismsaxurebiTi mefoba, magram ar SeiZleba ganwirulebis codvaSi CavcvivdeT Cven (SegaxsenebT, is Svid sasikvdine codvaSi Sedioda), saWiroa monanieba, saWiroa imedovneba, rom <<urwmuno xelisuflebaTa (e. i. muslimanebis) sibnelis ferflSi>> mbJutavi naperwklidan cecxli ainTeba. maSin gancocxldebian da guli moecemaT marTlmadideblebs. <<Cveni rusuli miwa ki RvTis wyalobiT, yovladwminda RvTismSoblisa da yvela saswaulTmoqmedi wmidanebis locviT izrdeba, norCobs da maRldeba. mowyaleo qristev, miec mas Zala gazrdis, axalgazrdobisa da gafarTovebisa ukunisamde>>. maSasadame, ruseTi dandobilia, ruseTi gamorCeulia. marTlmadidebeli Zmebi uRelqveS arian, rusuli samTavroebi ki, romlebic cota xnis win bevri iyo, moskovis uzenaesi mkalvis qveS Semokrben. oqros urdos uRlisgan ganTavisuflebuli moskovi male dai pyrobs yazans da astraxans. rac Seexeba kulturul erTobas _ es problemaa. unda ganisazRvros sakuTari gza. amasTan erTad is winaswar warmoCindeba rogorc erTaderTi da swori. moskovi xom mesame (da ukanaskneli) romia, meoTxe romi aRar iqneba, mxolod moskovSia WeSmariteba, RvTismosaoba da sinaTle, mxolod aq SeiZleba marTlmadidebeli mefis movlineba. ivane mrisxane gaxda pirveli kurTxeuli, e. i. kanonieri mefe (uwin ruseTSi mefis tituli or xelmwifesTan _ bizanitiis imperatorsa da oqros urdos xanTan mimarTebaSi _ ixmareboda. XVI s-Si mefeebad iwodebian am ukanasknelis memkvidreni _ yazanis xani, astraxanis xani, 12 yirimis xani. TurqeTis sulTansac, basilevsis xelisuflebis uzurpators da mis faqtiur memkvidres, aqvs ufleba am titulze da rusul literaturul cxovrebaSi Cndeba Txzuleba <<mefe mahmadze>>). axlad movlenil moskovis mefes, bunebrivia, Tvali unda miepyro sameufo qalaqisaTvis 1 da mis politikur koncefciebTanac mosuliyo SesabamisobaSi. moskovma maTgan samefo prerogativebis religiuri ganmarteba gadaiRo. sxvadasxva mimarTulebis rusi publicistebi Tanxmdebodnen imaSi, rom RmerTi <<zeciuri meufea>>, mefe ki - <<miwieri RmerTi>>. am, azrs rom farTo, sayovelTao gavrceleba hqonda, ucxoel mogazaurTa mierac dasturdeba. germanuli p. oderborni pamfletSi mrisxanes Sesaxeb (1585w.) SeniSnavda, rom mefe sicocxleSi miwieri RmerTia, imperatori da papi Tavisi qveSevrdomebis; 1612 wels ki, areulobis Jams, holandieli isaak masa werda: <<moskovelebi mefes TiTqmis miwiur RmerTad Tvlian>>. raRac amgvarsaves werda ivane mrisxanes yirimelTa tyveobidan vasiuk griaznoic: <<Sen, xelmwifev, viTarca RmerTi!>> amcrob da ganadideb kacs. es, ra Tqma unda, carieli sityvebia baqiasi da sufris masxarisa, <<istoriuli>> moRvawisa, agdebuli azris Tanaxmad. magram miT ufro sagulisxmoa isini: e. i. gavrcelda azri miwiuri RmerTis Sesaxeb da sayovelTao xmarebaSi gadavida. mrisxanem amiT siamovnebiT isargebla. man kirilo – belozerskis monastrisadmi gagzavnil werilSi ganacxada, rom <<naxevarberad>> grZnobda Tavs da marTlac, aleqsandrovskis ubanSi igi monazvnuri wesebis imitirebas axdens, TviTon iRumenis rols TamaSobs, opriCnikebi _ mwirebisas. ucxoelebi amtkiceben, rom mefes xandaxan mRvdeliviT uwevda wirvis Sesruleba. Zneli gadasawyvetia, marTalia es Tu gamonagoni, magram TviT xmebia uaRresad niSandoblivi. ai, rogor iqceoda ivane mrisxane 1583 w-s novgorodSi, Tavisi deidaSvilisSvilis, kniaJna maria vladimirovna starickaiasa da hercog magnus livonielis qorwilSi: mefe axalgazrda berebTan erTad wm. aTanases rwmenis simbolos hangze cekvavda da taqts Tavisi cnobili kverTxis TanameinaxeTa Tavebze dartymiT amTavrebda. es <<naxevarberi>> xandaxan Tavis nadimebze wm. aTanases rwmenis simbolosa da sxva locviT sagaloblebs mReroda da siamovnebasac hpovebda masSi>>. yovelive es Zalian hgavs mkrexelobas. marTlamdidebluri rwmenis TvalsazrisiT, <<nadimze mTvralis mier sagaloblis>> damRereba dauSvebelia. is, vinc ase iqceva, sakuTar suls maradiuli tanjvisTvis imetebs. es qeba-didebaa ara RvTisadmi, aramed eSmakebisadmi. ivane mrisxane arad dagidevdaT qristianuli qcevis normebis fexqveSgaTelvas. piriqiT, imasac ki amtkicebda, rom ar scodavda <<gadaxriT>> e. i. normaluri marTlmadidebeli iyo. rac Seexeba saqeifo sufras, SeiZleba mefe Taviseburad marTalic iyo. rusul yofa-cxovrebaSi es SeiniSneboda antioqos kantemiris (1708-44) drosac: <<mTvralebisTvis Cveulebrivia wminda werilis augad gamoyeneba. magaliTad, loTi mikitnisagan Wiqa Rvinis miwodebisas ambobs: <<Cveni daxsnisas viReb fialas>> duqnidan gamosvlisas ki - <<ganved, muSako Rvinisa>> da sxvani usasrulod. Cans, mrisxane fexs uwyobda wvril ers. tiranebs uyvarT xolme alalmarTalTa da uwignurTa rolis TamaSi. am garemoebaze miTiTebiT man aicila kniaz kurbskis sayveduri <<satanuri trapezebisa>> da <<RvTismgmobi>> garTobebis Sesaxeb. igi Tvlida, rom eamfsoneboda skoromoxebs (msaxiobi Sua saukuneebis ruseTSi). cnobilia, rom boiar kniaz m. p. repnin-obolenskis mefis 1 . konstantinepols, bizantiel avtorebze dayrdnobiT, sameufo qalaqs eZaxian Cveni aToneli mamebic, Tumca, amis msgavsi gamoTqma “karad sameufod” qtesifonTan dakavSirebiT ukve gvxvdeba <<SuSanikis wamebaSi>>. igive Sinaarsi devs bizantieli avtorebisa da iovane sabanisZis sintagmaSi “baRdadsa mas babilovansa”. 13 nadimze masTan erTad niRbiT cekvaze uaris Tqma sicocxled daujda. mrisxanem ganacxada, rom moTamaSeTa Tavyrilobebs <<adamianuri sisusteebis>>, saerTo-saxalxo <<siyrmisa gamo>> iwynarebs, xalxi bavSvs hgavs. xalxs uyvars mxiaruloba da <<am siyrmisa gamo>>, Tavisi sulieri umwifarobisa gamo imsaxurebs Sewyalebas. ase amarTlebda mrisxane Tavis keTilganwyobas cudisadmi. sxvaTa Soris, es yovelive wvrilmania ivane mrisxanes religiur TviTgaRmerTebaSi. marTalia, man kavSiri gawyvita rCeulTa radasTan: adaSevTan, silvestrTan, kurbskisTan, magram ar iRleboda elanZRa isini <<maswavleblis rangiT maTi esodeni aRtacebisa gamo>>, imis gamo, rom gakadnierdnen da mefis moZRvrebad da mrCevlebad yofna moisurves. igi, ganuwyvetliv xazs usvams imas, rom aravin ar undoda da arc aravis mousmenda. iqneb, mas istoriis skolidan surda gakveTilebis miReba? sulac ara. Tu mrisxane istorias mimarTavs xolme, mxolod imisTvis, raTa sayrdeni da gamarTleba mouZebnos Tavis pozicias, avTarkias (TviTkmayofilebas) mefisas. uwindel xelmwifeTa saqmeni Zveli aRTqmidan, bizantiis istoriidan da Tu sxvani, mas mxolod erTi miznisTvis sWirdeba: xazi gausvas, rom is monarqebi, romelnic saero, an sasuliero mrCevlebs usmendnen <<daRupvis piras>> mividnen. samagierod, imaT, vinc yursac ar ugdebda maT, mtrebi daamarcxes da saxel-didebac moixveWes. yuradRebas da mibaZvas ki mxolod aseTi tradicia imsaxurebs - <<Cveva>> aravis mousmino da arc aravisgan araferi iswavlo. mefis xelisufleba RvTisganaa da mxolod RmerTs xelewifeba mas qcevis ganawesi SesTavazos. RmerTi ki sampirovania da misi samebis <<gakveTa>> ar SeiZleba. es saSineli codvaa, es warwymedis gzaa. <<gakveTiT>> dairRveva monarqis yofaqcevis wonasworoba, wonasworoba kanonsa da moyvasisadmi siyvaruls Soris 1 , Zalasa da Tvinierebas Soris. rusul publicistikaSi es gacnobierebulic iyo da gamoxatulic. ioseb volockim, mkacri xelis apologetma, romelic amtkicebda, rom monarqi <<xelisuflebiT RmerTis msagavsia>> mainc gaakeTa damatebiTi SeniSvna: Tuki, mefe uflebas miscems ukadris vnebebs, codvebs, vercxlismoyvareobas, risxvas, mzakvrobas, sicrues, ampartavnebas, mrisxanebas masze gabatondnen, maSin is RvTis msaxuri ki ara, eSmakis msaxuria, mefe ki ara, mtanjvelia. ioseb volockis es Tezisi, tiranisa da mefis ganmasxvavebeli, win uswrebs XVI s-is meore naxevris dasavleTeli <<monarqomaxebis>> _ iunius brutusis, buxananas, marianas Teoriebs, romelTac wamoayenes formula: <<Rex imago Dei, Tyrannus dialoli>> (mefe msgavsia RvTisa, tirani satanisa>>. rac Seexeba ivane mrisxanes, igi samebis <<gakveTis>> sakiTxs ar daubrkolebia. man upiratesoba mianiWa mis pirvel pirs _ mama RmerT sabaoTs, RmerTs mrisxanesa da damsjels. rusi monarqis meore saxed iqca miqael mTavarangelozi. igi, rogorc mrisxane ganmartavda, Tavis pirvel werilSi kurbskisadmi, <<Seeweva>> yvela <<mefes>>: moses, isu navins, konstantine dids, pirvel qristian imperators. mrisxanes erudicia mocemul SemTxvevaSi uzadoa. miqaeli (es saxeli miSnavs <<viTarca RmerTi>>) _ erTgvari moadgilea RvTisa, misi oreuli, mxedari da arqistrategosi, zeciur ZalTa didi mTavari, ZleviTSemosili samefo angelozi, <<istoriis angelozicaa>>. es funqciebi mas dasavlur qristianobaSic miewereboda. karolingebis epoqaSi (751-987) miqaels imperatorebis patronad aRiqvamdnen _ karlos didis (800-814) da gansakuTrebiT oton III-sa (980-1002); evropeli raindis saxiT eCveneboda xolme igi sizmrebSi Jana darks (1412-1431), ingliselebis winaaRmdeg 1 . gavigsenoT <<vefxistyaosnidan>> “mosamarTle da mowyale”... aseve mefe finezis daxasiaTeba <<sibrZne sicruisadan>>. 14 brZolisasac misi saxeli sul pirze ekera Janas. roca safrangeTSi kvlav aRdga samefo xelisufleba, ludoviko XI (1423-83) wm. miqaelis ordenic ki daaarsa. mogvianebiT espaneTSic iyo <<miqaelis frTebis>> ordeni. aqedan gamomdinare, gasagebia, Tu ratom SeTxza ivane mrisxanem (parTenos sulelis fsevdonimiT) miqael mTavarangelozisadmi miZRvnli <<kanoni angelozs, mrisxane mxedarTmTavars>> (kanoni gamoqveynebuli da Seswavlilia d. s. lixaCovis mier). Tu gavecnobiT Cven am zeciur patrons, ivanes mefur qmedebaTa logikasac gavigebT _ logikas saSinels, magram zusts. aRmosavlur qristianul legendebSi (dasavleTSic rom gavrcelda) wm. miqaelis moaxloebas xSirad ityobineba mexis gavardna. o. a. dobiaS _ roJdestvenskis wignSi misi kultis Sesaxeb vkiTxulobT: <<naTeli da bneli enacvleba masSi erTmaneTs, imedic masSia da risxvac. kacs miqaelTanTan xumroba ar gauva, arc misi xilva Cauvlis dausjelad. sxva wmindanebTan ufro iolia saqmis daWera. mas SeiZleba moelode: zecidan xanZris saxiT, mTidan - qariSxlis, xolo zRvidan - wylis svetis saxiT... boroteba_sikeTis zRvarze imyofeba igi. sikeTisaTvis mebrZoli xSirad mrisxanebs, xan ki umiznod sastikicaa. igi sjis, klavs, wkeplavs, qarborbalasaviT itacebs, mexs isvris, mrisxane RmerTi da wminda satanaa. misi ufro eSiniaT da pativs scemen, vidre uyvarT. riTi araris es portreti <<xateba>> ivanesi, zeciuri moZRvris bejiTi mowafisa? mrisxaneni arian oriveni, kanonSic Tormetjer amaod rodia es epiTeti moxseniebuli. dadgenilia, rom mefisadmi epiTet <<mrisxanes>> darTvas ar hqonda uaryofiTi niuansi. <<mefes Sehferis iyos mrisxane>> - naTqvamia XVI s-is Sua wlebis erT-erT rusul TxzulebaSi da am sityvebs ver ganvmartavT, rogorc mkacri da daundobeli marTvisaken mowodebas. es konteqstidanac naTelia: gansazRvreba <<mrisxane - грозный>> da arsebiTi saxeli <<elWeqi – гроза>> >> Cndeba iq, sadac saubari saxelmwifo wesrigs Seexeba. amitom SesaZlebelia oqsiumoroni (sawinaaRmdego mniSvnelobis sityvaTa Serwyma) <<mSvidi mefuri risxva>> (am sityvaTSeerTebaSi Cans sifrTxile, raTa ar <<gaikveTos>> sameba). <<mrisxane mefe saxelad esa da es>> _ ubralod TviTmpyrobeli xelmwifis aRmniSvneli satitulo formulaa, romlis xelisuflebac arafriT da aravisiT ar aris SezRuduli. ivane mrisxane mxolod borotmoqmedT rodi sjida. igi ise Rvrida sisxls, msxverplis braleulobas ar adgenda, arc aRelvebda es. ufro metic, mas sjeroda, rom daRvril sisxls piruTvneli msajulni mas ar daakisrebdnen codvad, amaSi kurbskisac ki arwmunebda: <<gaixsene, rom didi mefe konstantine, romelmac Tavisi Svili mefobis ndomis gamo sikvdiliT dasaja, wmindanad iTvleba!>> rogorc Cans, mrisxane iwonebda imperator konstantine didis saqciels, romelmac 326 wels sikvdiliT dasaja Tavisi Svili. konstantine xom wmindanad da mociqulTa sworad Seracxes, es ki imas niSnavs, rom samoTxeSia, abraamis wiaRSi. ukeTesi iqneboda mrisxanes es ar daewera, radgan sityvas xorcSesxmis unari Seswevs da es naTqvami mas mTlianad auxda. man Cvidmeti wliT adre, erTgvarad daaprograma Svilis, ivane ivanoviCis, ZaladobiTi mkvleloba... saidan aseTi Seuryeveli rwmena sakuTari simarTlisa? es swored istoriaze religiuri TvalsazrisiTaa ganpirobebuli. mrisxane hbaZavs sabaoTs, romelsac SeuZlia arcTu cxadi danaSaulisTvisac dasajos, radgan isjeba sazogado boroteba msofliosi (yvela adamiani codvilia, qristea mxolod ucodveli) da ara TiToeuli, konkretuli gamovlena borotebisa. RmerTiviT iqceva ivane IV, roca mefur risxvas afrqvevs mTel sazogadoebas. is angrevs novgorods, tvers, emzadeba fskovisa da TviT moskovis dasangrevadac! 1570 wlis ivliss, roca mefem gadawyvita CineT-qalaqis myral tborSi <<moRalateTa>> gadarCenili nawili 15 novgorodis saqmeTa gamo sikvdiliT sajarod daesaja, sataxto qalaqis mosaxleoba namdvilma panikam moicva: quCebi dacarielda, duqnebi daixura, yvela saxlSi SeiyuJa, ivane ki mxedr mimodioda da xalxs amSvidebda <<marTalia, qalaqis yvela mosaxlis amowyveta mindoda, magram axla Cemi risxvisagan dagixseniTo>> (es cnoba germanel a. Slixtings ekuTvnis). mefe mTavarangeloz miqaels hbaZavs. arqistrategosi mxolod <<samefo angelozi>> rodia, <<sikvdilis angelozicaa>>. sanam igi suls Tormet miwisqveSa sabaJos gadaatarebdes, jer cecxlovani samkapaTi amoxdis xolme sxeulidan kacs. es xangrZlivi da autaneli satanjvelia. amis gamoa, rom mefe Tavis kanonSi zeciur ZalTa mxedarTmTavars SesTxovs <<daicev mona RvTisa (ivane, ra Tqma unda) gansacdelSi, mwuxarebasa da sevdaSi, gzebze, mdinareebze, udabnoebSi, mefeebsa da mTavrebSi, didebulebsa da xalxSi. daicev yovelgvari xelisuflebis, yovelnairi Worebisa da eSmakisagan. daicev av kacTa mzerisagan (avi Tvalisagan a. p.) amao sikvdilisa da yovelgvari borotebisagan. sxvaTa Soris marTals ar unda eSinodes. misi aRsasruli ZilSi wasvlis msgavsia, <<miZinebaa>>. maSin, XVI s.-Si, yovelma, sul mcired ganaTlebulma kacmac ki icoda moTxroba am Temaze. wmindanis sasikvdilo sarecelTan imyofebian: marjvniv miqaeli, marcxniv gabrieli, sulisa da sxeulis gayras elian. uflis brZanebaa mZlavrebiT <<iZulebiT>> ar amoarTvan suli. is ayovnebs, mTavarangelozebi ki Cqaroben. miqaeli RmerTs uxmobs, is ki miwaze daviT mefsalmunis meTaurobiT samoTxis mkvidrTa gunds agzavnis. daviTi qnarze ukravs, gundi galobs. gamouTqmelad kargad galobs, ase rom suli gulisyurs mas miapyrobs da <<sxeulidan sixaruliT amosuli, miqaelis xelSi gadadis>>. Tuki miqaeli <<sulTa meufea>>, maSin misi <<msgavsi>> mrisxanec imsaxurebs uflebas mTeli Tavisi qveSevrdomebis ara mxolod sxeulze, aramed sulzec. <<vaRiareb da vici _ ambobda mefe _ rom vinc borotebaSi cxovrobs, vinc RvTis mcnebebs gadadis, mxolod iq ki ar unda ewamos Tavis borotebaTa gamo, aqac unda Sesvas uflis mrisxanebis fiala da mravalgvari sasjelic gadaitanos. am soflis datovebis Semdeg ki, uflis samarTliani msjavris molodinSi maT kvlav mouwevT usastikesi gankiTxvis daTmena, gankiTxvis Semdeg ki – dausrulebeli tanjva>>. mrisxanes sZagda qristes mcneba: <<Cemzed iyos SurisZieba da me mivuzRav>> da is Tavis mZlavrobasa da risxvas agdebiT uflis risxvis fialasTan aigivebda. es WeSmaritad Zalis religiaa. es amqveyniuri jojoxeTia. kurbski da maliutas mier nawamebi mitropoliti fili pe koliCevi opriCnikebs <<garewrelebsa>> da <<satanis polks>> eZaxdnen. komentarad amisa ki gamogvadgeba akademikos s. g. veselovskis msjeloba: <<sityva опричь da кроме sinonimuri wyvilia. miRma samyaroze maSindeli Sexedulebis Tanaxmad, <<RvTis sasufeveli>> iyo maradiuli naTlis samefo. mis sazRvrebs miRma ki, (опричьgare, кроме-gare), imyofeboda maradiuli wyvdiadis samefo, <<satanis samefo>>... gamoTqma кромешный-garewruli, gareskneluri da кромешник - garewreli, gareskneleli, опричьgareSe, опричный da опричникsityvebis analogiurad aris nawarmoebi. es mxolod sityvaTa TamaSi rodi iyo, aramed maTi, rogorc jojoxeTis mociqulTa, satanis msaxurTa aRmniSvneli. ar Rirs vifiqroT, TiTqos mrisxanem opriSninis Seqmnisas <<ganWvrita>> es enobrivi asociacia. albaT, ufro am brwyinvale stilistma, enam gaiTvaliswina es. Tu mefe RvTis msgavsia, opriCnikebi satanis msgavsni gamodian. isini jojoxeTis laSqariviT <<wyvdiadisebrni>> arian, TaviTfexamde SaviTmosilni yorana cxenebze 16 sxedan. eSmakni maTive siSavis gamo Zvelad <<eTiopelebad>> 1 da <<lurjad mosilebad>> iwodebodnen). ivane mrisxanes politikur RvTismetyvelebaSi Camoyalibebuli dasjis doqtrina arsebiTad Zalian martivia. is SeiZleba paralelizmis moSveliebiT gadmovceT: im soflad sasjels gansazRvravs RmerTi, satana da eSmakebi ki aRasruleben. am qveynad Serisxavs mefe, opriCnik -kromeSnikebi ki sadamsjelo praqtikas axorcieleben. isini eSmakTa msgavsad Seuracxyofen suls, kveTen sxeuls da es sulac ar aris umizno daundobloba. marTlmadideblobis rusul variantSi arsebobda (da arsebobs) xalxSi fesvgadgmuli cdomileba, TiTqos saSineli samsjavros winaSe aucilebeli iyo <<sxeuliT>> wardgoma, Tundac is gaxrwnili da carieli ZvlebiRa yofiliyo. opriCnikebis Semdeg ki mxolod erTi bewo xorci rCeboda da radgan dasjilTa damarxva akrZaluli iyo, imasac ZaRlebi Wamdnen. opriCnikebi mTel <<sanaTesaos>>, mTel ojaxs amowyvetdnen xolme bavSvebisa da moxucebis CaTvliT, raTa aravis aRevlina Sesandobari locvebi, xvedrs rom umsubuqebdnen TiTqos gardacvlilT. opriCnikebi wamebisa da dasjis yvelaze daxvewil meTodebs iyenebdnen, radgan orientacia jojoxeTis apokriful aRweraze hqondaT aRebuli. marTlmadideblur jojoxeTSi erTbaSad Zalian cxela da Zalianac civa. <<meSinis yinulovani qvesknelis, rameTu satfurebaÁ ar axlavs mas>> _ naTqvamia erT Zvel ZeglSi. mas miesadageba yvelaferi: rogorc zamTari, yinva, gayinuli mdinare, aseve uzarmazari tafa, specialurad adamianTa mosaxrakad gamoWedili. mainc risTvis keTdeba yovelive es? rogor xsnis amas mrisxane? <<me xom gulmodgined vcdilob adamianebi WeSmaritebisa da sinaTlisaken movaqcio, raTa maT erTaderTi WeSmmariti RmerTi didebul samebaSi da RvTisagan maTTvis boZebuli xelmwife Seicnon, uari Tqvan erTmaneTTan angariSsworebasa da danaSaulebriv cxovrebaze, rac samefos Zirs uTxris... es xom sitkboeba da sinaTlea!>> nacnobi simReraa... amqveyniur samoTxeze. sinaTle es samoTxea. (<<me var naTeli>> _ Tqva qristem, i. VIII, 12). sitkboebac samoTxea, ris gamoc mimarTaven qristes <<iesov, utkbeso!>> <<gvixsen, WeSmarito sitkboebav!>>. marTalia, ivane mrisxane sakuTar Tavs WeSmaritebis mflobelad SeigrZnobda, magram winaaRmdegi ar iyo amis dasturi zecidanac mieRo (man xom icoda imave apokrifebidan, rom RvTisaTvis Tavisgamtolebeli mefeebisTvisac iyo adgili jojoxeTis jurRmulebSi gamzadebuli). 1577 wels, roca mTeli livonia dapyrobil iqna, mefes moeCvena, rom man aseTi dasturi miiRo. <<gamarjveba Cemi rodia, RvTisaa> - aRfrTovanebiT miswera man volmaridan kurbskis. Semdeg misi damajerebloba Seirya. livoniis omi rusebma waages. mefiswul ivane ivanes Zis sikvdilis Semdeg ki safrTxe daemuqra mTel dinastias (da is namdvilad Sewyda feodor ivanes Zeze). sibereSi mefes raRac refleqsiis msgavsi gauCnda. misi brZanebiT SerisxulTa mosaxsenieblad aRapebi Seadgines, mefem dasjilTa sulebisaTvis Sesawiric daawesa... magram gvian iyo. tiraniam ara mxolod gaaCanaga qveyana, gaxrwna kidec. aqcentma cudebisaken, rac opriCninaSi ganxorcielda, xelisuflebas wesieri adamianebi Camoacila. cudebi ki uaresebad gadaaqcia. <<satanur polkSi>> Sesvlisas savaldebulo iyo ficiT ganmtkicebuli uaryofa mSoblebisa, e. i. mexuTe mcnebis pirdapiri darRveva. sicrue imaTi qcevis princi pi gaxda, visac <<sazogadoebaSi gamosvla>> surda da es TviTmarqviaobaSic gamoixata. niSandoblivia, rom dasavleT evropisagan gansxvavebiT, rusuli wyaroebi XVII s-mde ar icnoben TviTmarqviebs. Tumca, istoriul yofa1 . esec bizantiuri tradicia gaxlavT. 17 cxovrebaSi TviTmarqviobisaTvis <<xelSemwyobi>> pirobebi mravaljer warmoiqmneboda xolme: aseTia feodaluri omi XV s-Si, roca didi mTavris taxtisaTvis dimitri donelis STamomavalTa ori Sto ibrZda; xelisuflebisaTvis brZola ivane III-is Svilsa da SviliSvils Soris ivane III-is sicocxleSive; gansakuTrebiT ki mrisxanes mefobis bolos, roca mamis xeliT mokvda memkvidre. miuxedavad amisa, arc erT xsenebul SemTxvevaSi TviTmarqvia ar gamoCenila. rusuli sazRvrebis miRma TviTmarqvioba sakmaod iSviaTi da sporaduli magram <<kanonzomieri>> movlenaa (gavixsenoT magi gaumata – VI _ -522w., cru neroni (3) cru agri pa, cru Jana darki, cru ludoviko XVII). ruseTSi ki es movlena mkveTr qronologiur CarCoSi Tavsdeba – XVII s-is pirveli wlebidan 1861 wlis saglexo reformamde, cru dimitridan cru konstantinemde (<<mxsnelis>> funqcia Tavdapirvelad miewereboda konstantine pavloviCs, Semdeg ki konstantine nikolaeviCs, romelic did mTavarTa Soris yvelaze liberalad iTvleboda>>. samagierod drois am monakveTSi Cven TvTmarqviaTa udidesi simravle warmovSviT. mivakuTvnoT isini rusuli sibriyvis istorias _ amas azri ara aqvs. areulobaSi erTdroulad aTamde TviTmarqvia iRwvoda. yvela maTganis mefiswuloba aravis sjeroda. ukeTes SemTxvevaSi erTs Rebulobdnen, danarCens ki uaryofdnen. TviTmarqvioba socialuri TvalsazrisiTac sainteresoa (dabal fenebs xelisuflebasTan metoqeobis survili gauCndaT, Tumca imave monarqiul garsSi), magram ufro saintereso nacionalur-fsiqologiuri mxarea. TviTmarqviaTa ori ti pi arsebobda. erT maTgans griSka otrepievi warmoadgenda. es aris kanondamrRvevi, reformatori, samefo da marTlmdidebluri etiketis ugulebelmyofeli. magram griSka dabadebiT da aRzrdiT rusi, sinamdvileSi evropeli avantiurstia, radgan man Tavisi roli poloneTSi Seiswavla. poloneTi ki maSin romelime qveynis gvirgvinsa Tu didi areulobis winamZRolobaze meocnebe vigindarebisTvis samoTxes warmoadgenda. TviTmarqviis meore da yvelaze gavrcelebuli ti pi _ es saxalxo ti pia, ufro zustad, glexuri <<mefe-mamilo>>. es zRapruli ti pi sxeulze <<samefo niSnebiT>> yvelaze metad emeliane pugaCovis saxeliTaa cnobili. yvela TviTmarqvia rubrikaciis miuxedavad iTvisebs sxvis saxels, kulturuli genezisis WrilSi es dakavSireblia e. w. <<miTologiur gaigivebasTan>>, e. i. aRniSnulisa da aRsaniSnavis, sityvisa da saqmis igiveobasTan. did rusul onomastikonSi bevr saxels axlavs mkvrivi Saravandedi, rac dasturdeba kidec, magaliTad gamoTqmiT <<erTi Svili da isic Toma>>. Zveli tradiciiT, mefe da boiarebi gansakuTrebul modgmas ekuTvnian. <<gvariSviloba>> da <<Rirseba>> memkvidreobiTia. misi mopoveba arc wyalobiT SeiZleba da arc namsaxurobiT. roca pugaCovma orenburgis stepebSi Tavisi grafebi daniSna, maT titulebTan erTad gvarebic misca. mag. Cika zarubini gaxda CerniSevi. <<grafi zarubini>> <<graf CerniSevze>> cudad ar JRers, miT umetes, rom Cika am ojaxidan gamosul didebulad ar Tvlida Tavs da arc grafis wodeba iyo ruseTisaTvis ZirZveli, wyalobiTi iyo da isic arcTu didi xnis win damkvidrebuli. Cika TviTmarqvia ki ara <<orsaxeliania>>. saxelebis masobrivi Secvla XX s-is revolucionerTa Soris am tradiciis gamoZaxilia. (SevniSnavT, rom revolucionerebi xelisuflebis mitacebis Semdegac sxvaTa saxelebiT darCnen. maT axla SeeZloT fsevdonimebis gareSec ecxovraT, magram ver moaxerxes: WeSmaritad, yurebi SublzeiT ver gaizrdebian da <<gzac ver wava Tavis wina>>. religiur sazogadoebaSi sakuTar saxelze uaris Tqma da sxvisi saxelis miTviseba uaRresad avadmyofurad ganicdeba. am dros kaci kargavs yvelafers, rac naTlobisa da mirqmisas mfarveli angelozis e. i. 18 zeciuri mfarvelis, naTlidedisa da naTlimamisagan miiRo. is kargavs agreTve sisxlis naTesavTagan siyvarulisa da mxardaWeris uflebas, rac TviT dabadebis aqtidan gamomdinareobs. TviTmarqvioba opriCninis ukanono Svilia, Tumca, Tu me ar vcdebi, erTmaneTisaTvis isini aravis arc daupirispirebia da arc daukavSirebia. orive SemTxvevaSi eSmakisagan gandgoma, rac naTlobisa da zeTiscxebis saidumloSi xorcieldeba, kargavs Zalas. sxvisi saxelis mimTvisebeli ki piriqiT uaryofs RmerTs da xdeba gankveTili. is adamianic aRar aris. is <<aravinaa da verc verafers daarqmev>>. andazis Tanaxmad, is eSmakis badeSi, e. i. borotebis sferoSi exveva. yovelive es marTlmadideblobis anbania da verc erTi opriCniki Tu TviTmarqvia ver daeWvdeboda imaSi, rom suli wariwymida, (maSin xom swamdaT sulis ukvdaveba). mas ukve aRaraferi hqonda dasakargi. yvelam icis puSkinis sityvebi <<uazro da daundobeli>> rusuli buntis Sesaxeb. es dakvirvebaa da Tanac zusti. riTi SeiZleba is aixsnas? Cemi azriT, imiT, rom rusuli amboxi imdenad socialuri ar aris, ramdenadac religiuri. TviTmarqvioba – es Zvel amboxebaTa xalxuri garsia, gamonaklisis gareSe. bolotnikovis (1608 w.) droSas warwerili hqonda saxeli WeSmariti mefisa, dimitri ivanes Zisa>>, laSqarSi ki imyofeboda namdvili TviTmarqvia mefiswuli petre xolopebidan; roca razinelebi md. volgiT ruseTis centraluri nawilebisaken moiwevdnen, maT Soris iyo ori oCxomeli: erTi Savi, erTic wiTeli. fers simboluri mniSvneloba hqonda. razinma xmebi dayara, TiTqos maTTan erTad iyo Serisxuli patriarqi nikoni (Sav, monazvnur oCxomelze) da gaZevebuli ufliswuli aleqsi aleqsis Ze, sinamdvileSi ukve mkvdari (wiTeli, Zowisferi da mewamuli mefuri xelisuflebis niSnebia). am ori oCxomelidan erTze, wiTelze imyofeboda cru batoni. sityvas vaZlevT stefane razinis dasjis TviTmxilvels: is kibeebiani urmiT tveris quCaze aRmarTul jvarze mibmuli, xel-fexze borkilebSesxmuli mohyavdaT, misgan marjvena mxares kvarcxlbekze mibmuli iyo misive Zma, frodko razini, mopirdapire mxares ki cru mefiswuli, Tavis Tavs aleqsi aleqseeviCs rom eZaxda. urems borkildadebulni qviTiniT misdevdnen>>. sxva magaliTebis motanac SeiZleboda, magram, mgoni, sakmarisia. SegaxsenebT mxolod, rom puSkinis dakvirveba_esaa dakvirveba pugaCovSCinaze, amboxebis ti piur TviTmarqvia meTaurze. amboxebaTa religiuri sarCuli (namdvili mizezebi) imaSi ki ar mdgomareobs, rom romelime religiur konfesias upiratesoba eniWeba meoris xarjze. ase dasavleTSi iyo, did ruseTSi ki aRmsareblobis gamo brZolebi ar yofila. staroobriadcebi, TviT yvelaze mZime dReebSic ki ar ibrZodnen, TviTdawvas mimarTavdnen (gamonaklisi sul ramdenime epizodia, isic kazakur miwebze). Tu romelime amboxebas mainc atyvia konfesiuri kvali, is Zalian sustia. 1682 wels moskovs flobdnen amboxebuli strelcebi, maSin <<Zveli RvTismsaxurebis wesis moSurne damcvelebi>> ukanasknelad Seecadnen aRedginaT ruseTSi Zveli wesi. xuT ivliss waxnagovan palatSi Sedga cnobili disputi, romelzec suzdaleli mRvdeli nikita dobrinini – cru wmindani - Seecada patriarq ioakimis meSveobiT arqielebi <<gadaebirebina>>. strelcebis daxmarebis gareSe (isini gareT iyvnen Segrovilni da SigniT mxolod arCeulebs uSvebdnen) es disputi ver Sedgeboda da ra gamovida bolos? ramdenime dRis Semdeg carevna sofiam brZana, nikita cruwmindanisTvis meamboxe Tavi moekveTaT. strelcebma ki TiTic ar gaanZries. sul sxvaa is, rom <<sazogadoebad>> da <<xalxad>> gayofil peterburguli periodis ruseTSi zeda fenis mier sekularizebuli (misakuTrebuli) kultura dabali fenebisTvis aRiqmeboda rogorc eresi, 19 rwmenisagan gandgoma, <<gagermaneleba>>. samosi, manerebi, musika, marTlmadidebluri yurisaTvis gaugebari saubari, franguli samzareulo da a.S. yvelaferi dasavluri, rac batonkacur TeTr Zvals Seezarda, xalxis tanjvas iwvevda. magaliTad, pugaCovma astronomi, astronomiis gamo CamoaxrCo (varskvlavebTan axlos; 1905 wels da mogvianebiTac, xelmoWerili da momWirne glexebi ki memamuleTa karmidamoebs wvavdnen. wvavdnen ara Senobebs, an rac SenobebSi iyo, aramed uSesaniSnaves, magram maTTvis ucxo sakarmidamo kulturas, XVIII s-is ruseTSi damkvidrebuls. amboxebaTa religia es maTi TviTmarqvia winamZRolebis religiaa. gandgomilebma icodnen sulis xsnis imedi rom ar unda hqonodaT da isRa rCebodaT sanam cocxlebi iyvnen <<gaeseirnaT>> da seirnobdnen kidec. isini zneobrivi wesebis marwuxebisagan inTavisuflebdnen Tavs da gzas uxsndnen vnebebsa da mankierebebs, (<<Tavisufleba Tavnebas, samoTxe – daxsnils>>). adre isinic ebrZodnen maT, radgan rogorc marTlmadidebelni, eZiebdnen imqveyniur gamarTlebas, axla ki miatoves amaze zrunva. es ganwiruli adamianebi arian, TavzexelaRebulni, uimedoni. maTTvis yvelaferi amaoa. borotebis cieb-cxelebaSi cxovroben. yvelanairi ukiduresobisaTvis mzad arian, maTTvis puSkinis sityvebis Tanaxmad <<kaci fasobs groSad, Tavi misi – bistad (sakuTari da miT umetes sxvisic). aseTia TviTmarqviaTa msoflSegrZneba. sxvaTa Soris es rekonstruqciaa. yvelanairi rekonstruqcia ki pirobiTia, magram maTi sandooba TviTmarqviaTa yovlad umsgavsi piradi da ojaxuri cxovrebiseuli wvrilmanebiTac dasturdeba. marina mniSekze Seyvarebulma cru dimitrim mis molodinSi Seuracxyo qsenia godunova da gaukuRmarTebuli seqsualuri kavSiri hqonda axalgazrda kniaz ivan xvorostininTan (magaliTis gadaReba imave mrisxanesganac SeiZleboda, romelsac sayvarlad hyavda opriCninis ideis moTavis vaJi fedka basmanovi). podiakma timoSka akundinovma, romelic Tavis Tavs xan Suiskis Svilad, xan ki SviliSvilad asaRebda, mTeli Tavisi saxl-kari Sig Caketil colTan erTad gaqcevis wina RamiT gadawva. es 1643 wels moxda da mas win xetialis aTi weli edo. is iyo stambolSi, romSi, stokholmSi, <<gamuslimanda>>, kaTolikebTan erTad Rebulobda <<sakramentos kurTxevas>>, gadavida luTeranobaSi. igi holStiniam (raRac savaWro daTmobebis gamo) gasca. gzaSi tyvem ramdenjerme scada Tavismokvla. awames jurRmulSi. moskovSi ki oTxad gaglijes. dasjamde cota xniT adre is Tavis dedas, monazon stefanidas (eriskacobaSi solomonidas) pirispir Seaxvedres, timoSkam isic ar indoma... cru dimitri ki piriqiT, sxvis dedas <<Cemulobda>>, ivane mrisxanes ukanasknel cols. TviTmarqviaTa umetesoba niWieri xalxi iyo. znebrivad jansaR sazogadoebaSi maT SeeZloT raime keTili saqmeni aResrulebinaT, magram ivane mrisxanes didma sicruem da tiraniam daarRvies rusuli suli. oci welic ki ar gasula mas Semdeg rac mTavarangelozma miqaelma suli amoarTva Tavis TviTmarqvia mowafes da ruseTSi areuloba daiwyo, samoqalaqo omi, roca yvela yvelas winaaRmdeg ibrZoda, qveyana da eri bewvze ekida. ase gadagvexada Cven istoriis gawkepvlis, TviTkmayofilebisa da yalbi RvTivmimsgavsebulobis gamo. iZulebulni gavxdiT kvlav mogvenaniebina, gagveTavisebina es codvebi da iyo es xangrZlivi monanieba. l. gumiliovi. mrisxanes politikuri RvTismetyveleba erTaderTi ar aris istoriaSi. <<filosofiuri rwmena>>, ufro zustad negatiuri ideologia STanTqavs eTnoss, romelSic man TavSesafari hpova, iseve rogorc fermkrTali spiroxeta xravs adamianis organizms da kvdeba masTan erTad. negatiuri ideologiis gamarjveba ufkrulSi gadaCexvas 20 niSnavs, magram ra aris <<ufskruli>> mkiTxveli ar aris valdebuli es icodes, vianidan amis codna sulac ar aris ioli. XVIII s-Si lavuaziem SeimuSava nivTierebis Senaxvis kanoni, romelic swori ar aRmoCnda, ufro swored ki – zusti. wvam hermetul WurWelSi qimikoss igive wona mxolod imitom uCvena, rom mas zusti saswori ar hqonda. sinamdvileSi daikarga fotoni, magram materiis dakargva SeumCneveli darCa lavuaziesaTvis. axla fizikosebma ukve ician, rom hermodinamikuri procesebis dros ikargeba sinaTlis energiad gardasaxuli nivTiereba, romelic Tavisi sistemidan galaqtikaTa Soris ufskrulSi gadadis. es annihilaciaa _ ara sikvdili, aramed sikvdilze uaresi. radgan eTnogenezisebis procesebs aqvT energetikuli buneba, maS, cxadia, es fizikuri kanonzomiereba maTzec vrceldeba. Zvel brZenT icodnen es. maT amis personificirebac ki moaxdines, rogorc es maSin iyo miRebuli da mas luciferi - <<naTlis momtani>> uwodes. (arada, swori iqneboda araswori Targmani _ naTlis wamRebi; sad? ufskrulSi!). ufskruli ki jojoxeTs Seusabames, saSinels, rac ki maT SeeZloT warmoedginaT. isini <<ufskrulis suls >> ar urevdnen ubralo miwiur demonebSi, Tavs bunebis movlenebSi rom avlendnen. maTTan urTierTobis mogvarebas cdilobdnen, msxverpls swiravdnen. ufskrulis suli ki iyo mteri, masTan kontaqti wuTisoflis lxinze uaris Tqmas niSnavda. samyarosadmi siyvarulze uars niSnavda, srul martoobas, uaryofis princi pidan gamomdinare. rogoria antisistemebisa da antiimpulsebis warmoSobis mizezi? is _ adamianTa gacnobierebul qmedebebSia, vinaidan dabneva da Secdoma mxolod cnobierebas axasiaTebs. Mmiwas, sxva planetebisagan gansxvavebiT, aqvs biosfero, romelsac kosmosur sxivTa STanTqmisa da dagrovebis unari Seswevs (es v. i. vernadskis koncefciaa). Yyvela cocxali arseba mokvdavia, magram saWiroa sikvdilis, anu daSlis procesis klasificireba. sikvdili organizmul doneze, roca molekulebad daSla mimdinareobs, Cveulebrivi movlenaa_biosferuli fenomenebis arsebobis forma. daSla atomebad, es drois mier warmoqmnili entropiaa (n. a. kozirevisagan gansxvavebiT, me vfiqrob, rom dro energias ki ar gamoyofs, aramed Tanabrad ganavrcobs sivrceze, ese igi, kosmoss qaosad gadaaqcevs). Ees procesi Seqcevadia. Y yvelaze tragikuli ki _ anihilaciaa, roca daSla subatomur doneze mimdinareobs, amasTanave gamoiyofa sinaTlis nawilakebi da isini galaktikaTa Soris ufskrulSi cviva. Ees “naTlis wartaceba” SeiZleba ganvixiloT, rogorc udidesi ubedureba, dedamiwis gamaRatakebeli ubedureba. Yyvelaze arsebiTi ki isaa, rom planeta dedamiwaze mxolod mzis sinaTlis dagroveba ki ar mimdinareobs fotosinTezis gziT, aramed misi SemoqmedebiT formebad gardasaxva da iracionaluri cnebebisaken _ siyvarulisa da WeSmaritbisaken swrafvac. es procesebi Cven SeiZleba ganvixiloT rogorc sikvdilis mesame formis “naTlis wartacebis “ daZleva da rogorc brZola anihilaciasTan, e. i. ufskrulTan. iqneb, ufskruli ZvelTaZveli Taobebisa da idelisti filosofosebis fuWi fantaziaa? aseT SemTxvevaSi gana Rirs mis Sesaxeb sauabri? Cans, Rirs. Tanamedrove fizikac operirebs am cnebebiT, Tumca Taviseburad, igi mas vakuums uwodebs. Uufskruli _ es ufskero sivrceaa, usasrulo da aqedan gamomdinare, usawyisoc. dasawyisi da dasasruli ki nivTirebis yvela nawilaks, energiis yvela impulss gaaCnia. maSasadame, ufskruli es sicarielea. Tanamedrove monacemebiT nivTierebebis 98% procenti varskvlavebsa da planetebzea Tavmoyrili, xolo maT Soris sivrce amovsebulia kosmosuri mtvriT da ganmsWvalulia elementaruli nawilakebis 21 nakadebiT. yvela isini sicarieleSi sicarielis, vakuumis wyalobiT. moZraoben. sicarielis gareSe moZraobac ar iqneboda, radgan nebismieri impulsi sivrcis imave wertilSi Caqreboda, sadac is daiwyo. ramdenadac, moZraoba aris yvelgan, eleqtronebi, Tundac yvelaze mkvriv nivTierebaSi, atomuri birTvis irgvliv moZraoben _ maSasadame, vakuumi msWvalavs materias, iseve rogorc materia (nivTierebas+energia) msWvalavs vakuums, CvenTvis dafarul da gaugebar fizikur samyaros, romelic Cveni realuri samyaros nawili ar aris. vakuumi es uistorio samyaroa. sivrcis yovel umcires moculobaSi ganuwvetliv ibadebian wyvilebi: “nawilaki-antinawilaki”, magram iqve erTerTiT nadgurdebian, anihilirdebian, gamoscemen sinaTlis kvantebs, romelnic Tavis mxriv “cvivian arsad”. sabolood ki araferi gvaqvs, Tumca, nebismier mikromoculobaSi yovelTvis arsebobs nawilakTa mravalgvarobac da kvantebis gamosxivebac, is warmoqmnisTanave nadgurdeba, Tan aris, Tan arc aris. Aam movlenas, “vakuumis nulovan meryeobas uwodeben, xolo im ubedur nawilakebs, romelnic arseboben da imavdroulad ar arseboben, virtualuri nwilakebi hqviaT. Zvelebis gagebiT, romelTac ukvdavi suli sinaTlis nawilakad miaCndaT, gana es jojoxeTi ar aris? es nawilaki, xdeba ra virtualuri, sicocxlismimRebi religiebis TvalsazrisiT, itanjeba. kontaqti materiasa da vakuums Soris xom mudmivia. vinaidan igi, vakuumi, TviT ato mebSic arsebobs, sadac nawilakebi birTvis garSemo brunaven. Tu sicarieleze Zlieri eleqtro veliT vimoqmedebT, maSin virtualri nawilakebi realurad gadaiqcevian da jojoxeTidan Tavdaxsnasac SeZleben. magram orerTiani samyaros safuZveli “sicarielea”, nivTiereba, velebi da gamosxiveba ki - mxolod Wavli mis zedapirze. vakuumi am Wavlis gareSe ver gamoavlenda TavisTavs, ver miiRebda nivTierebebisa da sinaTlis im realur nawilakebs, romelTac is virtualurad gardaqmnis. sxvagvarad rom vTqvaT, im arsebobasac ki dakargavda, romlis wyalobiTac misi aRmoCena SeiZleba, xolo nivTiereba da energia _ moZraobis unars. amgvarad, substanciisa da sicarielis gayofa samyaros dasasrulia, yovel SemTvxvevaSi iseTi samyarosi, romelSic Cven vcxovrobT da romelsac Cven vswavlobT. magram, ai, ra aris saintereso: problemis aseTi dayeneba jer kidev ori aTasi wlis winaT iyo cnobili, SeiZleba ufro adrec. magram maSin fizikis gareSec iolad gadiodnen. mas filosofiiT cvlidnen. Cveni eris dasawyisSi ufro gavrcelebeli filosofemebi samyaros bi polarobas amtkicebdnen da mxolod erTSi ver Tanxmdebodnen, ra CaeTvalaT borotebad da ra sikeTed. bunebrivia moxda sistemebad dayofa: sicocxlis motrfialeni, romelTa Tanaxmad, substancia sikeTea, sicriele, ese igi, ufskruli ki _ boroteba da sistemebi, romelTac miaCniaT, rom materia Tavis sibneleSi axvevs suls, faravs da tanjavs mas. suli Tu cnobierebis nawili ki ganTavisuflebasa da realuri mdgomareobidan virtualur mdgomareobaSi gadasvlas cdilobs. orive Tvalsazrisi erTnairad dausabuTebelia. gemovnebis mixedviT SeiZleba nebismieris arCeva. magram aqve Tavs iCens yofaqcevis orive dominantsa da Sesabamisad fsiqologiebs Soris gansxvaveba, rom populaciuri yofaqceva da populaciuri fsiqologia bi polarulni arian. erT polusze dgas dersu uzala, v. k. arsenievis mier Seqmnili saxe da meoreze _ ddt-s e. w. dustis gamomgonebeli, romlis saxelis codnac ki ar minda. magram saqme mxolod qimiur mecnierebaTa warmatebebSi rodia. pasionaruli kaci, Tundac paleoliTuri teqnikiT SeiaraRebuli, SeZlebda Tavis irgvliv yovelgvari sicocxle moespo, Tanac ise, azradac ar mosvloda, rom amiT Tavis STamomavlobas Rupavs. magaliTad: bunebisadmi primitiuli, dualisturi damokidebuleba, cxovelebis “sasargeblo” da “mavne” cxovelebad dayofa _ ukve Teoriulad amkvidrebda biocenozis darRvevas, romelTa gareSe verc cxovelebi iarsebeben da verc frinvelebi. magram Zvelad ubralo adamianisaTvis es cnobili 22 ar iyo da arc axlaa bevrisaTvis cnobili. biocenozis safuZvlebis ucodinari Zveli drois adamianebi ki swored ase unda moqceuliyvnen, magram saSineli ganadgurebis paroqsizmebi (raime grZnobis uecari mowola. q.j.) arc xSiri iyo da arc sayovelTao. esec bunebrivia, radgan adamiani mxolod Tavisufali nebis nebismier situaciaSi arCevanis uflebis mqone socialuri erTeuli ki ar aris, aramed miwis zedapiris organuli elementi, biosferosTan instinqtebiT uwyvetad dakavSirebuli, rac mas uflebas aZlevs ar daiRupos. cnobierebis ganmsazRvreli socilauri yofiereba namdvilad gamodis homo sapiensis biologiis sazRvrebdan. is da mxolod is aZlevs TiToeul adamians da TiToeul socialur mTlianobas SesaZleblobas arCevani gaakeTos samyaros tvirTisagan ganTavisuflebas, vakuumisaken swrafvasa da cocxali bunebis nebismieri deformaciisagan dacvis survils Soris. aq xom siyvarulis obieqti realobaa, Cven gareSe da Cvens daukiTxavad arsebuli, sxvanairad rom vTqvaT, adamianebis gacnobierebuli moRvaweoba am oridan erTisken SeiZleba iqnas mimarTuli. biologiur procesebTan dakavSirebul qmedebebs ki arCevanis ufleba ara aqvT. anTropogenuri landSaftebis istoriis detaluri ganxilvisas ibadeba azri, rom saqmeebis, e. i.adamianTa gacnobierebuli swrafvis produqtebis paralelurad mimdinareobs stiqiuri procesebi, biosferoSi adamianis TanamonawileobasTan dakavSirebuli. ai es ki ukve bunebis movlenebia (fenomenebi), romelnic mdgomareobas ayalibeben adamianis irgvliv (geografiuli garemo) da adamianis sxeulis SigniT (umaRlesi nervuli moqmedebebis fiziologia). erTnic da meorenic zemoqmedeben rogorc kerZo adamianis, aseve koleqtivebisa da eTnosebis qcevebze. es zemoqmedebani xorcieldeba xan wyaldidobebisa da gvalvebis, xan ki kosmosur gamosxivebaTa meSveobiT, romelnic ionosferos gaarRveven xolme da dedamiwis zedapirs aRweven. adamianebma, rogorc wesi, ar ician, ra iwvevs maTSi SemoqmedebiT aRmavlobas, an piriqiT, depresiebs. mecnierebas SeuZlia am mizezebis povna. adamianebi uaRresad araTanamimdevrulad iqcevian. sxva ganviTarebuli cxovelebisagan gansxvavebiT kaci ara mxolod icavs mis damtev landSafts, aramed xandaxan gamousworebel ziansac ayenebs, gamousadegar, mkvdar miwad aqcevs mas. kaci, rogorc bunebis saxeoba vnebs TavisTavs, vinaidan STamomavlobas arsebobis saSualebas uspobs. pasuxi Cveulebriv kiTxvaze ratom akeTebs amas? – Znelia. eTnogenezebi, rogorc zebunebrivi movlenebi, biosferosaTvis uvnebelia, magram ori pirobis damTxvevisas SeiZleba damRupvelnic aRmoCndnen. pirveli, roca icvleba fazebi, ris drosac eTnosi droebiT kargavs misTvis damaxasiaTebel elastiurobas da garegani zemoqmedebisadmi winaaRmdegobas, roca eri avadaa. meore, aqtiuri eTnosTaSorisi urTierTobebis (migraciebis Jams), romelnic TavisTavad gabaTilebadia, vinaidan eTnosi nebismier fazaSi praqtikulad gaunadgurebelia. es ise unda gavigoT, rom janmrTeli eTnosis gasanadgureblad imdenad didi Zalebis daxarjvaa saWiro, rom rogorc wesi, is maT mezoblebs ara aqvT xolme da Tundac hqondeT, maTi xarjva xdeba mizanSeuwonlad. davuSvaT, rom axali saxlis asaSeneblad saWiroa imave adgilze mdgari Zveli saxlis dangreva. Ees bunebasa da istoriaSi formaTa Cveulebrivi cvalebadobaa. aseT dros kargi mudam ukeTesiT rodi icvleba, magram realuriT, epoqis SesaferisiT yovelTvis. ase viTardeba nebismieri sistema TviT dacemis epoqebSic ki, roca kulturisa da bunebrivi garemos arasaWiro elementebi ver hpoveben sayrdens da warsulad iqcevian. Mmagram roca kulturis Zegli (sasaxle, baRi, suraTi), an bunebis 23 Zegli (tye, tba, bizonebis jogi) nadgurdeba da arafriT icvleba, es ukev ganviTareba ki ara, misi dangrevaa, sistema ki ara – antisistemaa. nangrevebi da gvamebi STamomavlobisaTvis verc ganviTardebian, verc Seinaxebian. Ddinamikas cvlis statika, sicocxles - sikvdili, struqturis cvalbadobas - anihilacia. SeiZleboda gvefiqra, rom vandalizmic pasionarizmis funqcias warmoadgens da maSasadame, rogorc kanonzomierebis varianti bunebis mieraa gansazRvruli. ara! planetebis bunebaSi anihilaciis procesebi ar SeiniSneba. iq gamudmebuli dagroveba mimdinareobs, risi wyalobiTac arsebobs biosferos sxeuli – miliardi wlobiT materializebuli mzis sinaTle da varskvlavebi. Ppasionaruli biZgebi, (aseve bunebis movlenebi) iZlevian adaptaciuri sindromis warmomSob SemoqmdebiT impulsebs, romelTa meSveobiTac eTnosi yovelTvis eTviseba misTvis niSandobliv landSafts. magram Tuki eTnikuri jgufi misTvis araxelsayrel pirobebSi aRmoCndeba, an Tavis naWuWSi iketeba, an angrevs misTvis arasasurvel garemos: iRupebian daucveli cxovelebi, yvavilebi, lamazi mTebi da ankara mdinareebi. ase ganadgureba ki mxolod ucxos SeuZlia, Tavisians gauWirdeba es. Mmigracia, TavisTavad jer kidev ar aris antisistema da arc antisistemis warmoSobis mizezi. eTnikuri migraciebi adamianTa CamTrevi stiqiuri procesebia, adamianebisa, romelTac hgoniaT rom ucxo qveyanaSi TavianTi nebiT midian. amerikisaken adamianebs maTive pasionaruli Zala ubiZgebda. is uSlida xels dakmayofilebuliyvnen mokrZalebuli cxovrebiT sadme kentsa da meklenburgSi. Sin xom hqondaT maT saWmeli, safari, hyavdaT qali. misuris xeobaSi ki yovelive amis mopoveba didi SromiTa da riskiT xdeboda. arc kanadis preriebsa da tyeebSi iyo cxovreba evropis soflur idiliaze nakleb uSinaarso. amgvarad, Cven aq vxvdebiT bunebis determinizebul movlenas, romlis mimarT adamians moraluri pasuxismgebloba ar akisria, Tundac am dros mSvenieri xeluxlebeli kultura kvdebodes. samwuxaroa, ra Tqma unda, magram ra vqnaT? magram Tu migranti indiel bavSvs moklavs, raTa skalpisaTvis premia miiRos, Tu daasmens, rom mezobeli jadoqari da kudiania, ris Semdegac Tanasoflelebi mas dawvaven, Tu gasaocar xis taZars gadabugavs tyeSi, an gzaabneul mgzavrs gadaarCens stepSi – maSin es ukve misi saqmeebia, romelTa gamoc Tavisi sindisis winaSea pasuxismgebeli. gansxvaveba movlenebsa da saqmeebs Soris princi pulia, radgan saqmeni SeiZleba Seasrulo, an ar Seasrulo. isini Tavisuflebis zolSi imyofebian. adamianis yvela qmedebas xelmZRvanelobs angariSi, piradi sargeblis SegrZneba, rasac is sxvaTa sicocxles msxverplad swiravso – ase msjelobdnen XVIII s-is frangi materialistebi da TavianT Sexedulebebs materializms uwodebdnen. istoriis Seswavla ki gviCvenebs, rom isini cdebodnen. arsebobs Tavganwirva sxvaTaTvis, samSoblosaTvis-patriotizmi, rasac veranairi sargebliTa da angariSiT ver axsni da xelovnebis nimuSebisa da bunebis landSaftebis uazrod ganadgureba-vandalizmi. es faqtebi istoriis mier aris dafiqsirebuli. maTi ganxorcieleba ki mxolod pasionaruli energiis arsebobis SemTxvevaSi SeiZleba. Tumca, mis mimarTulebas sxva ram ganapirobebs. gavixsenoT, rom guTebi, romelTac romi aiRes, mxolod kontribuciiT dakmayofildnen. amdenadve pasionaruli, amave kulturul doneze myofi da aseve arianelobis aRmsarebeli vandalebi ki imdenad ar Zarcvavdnen, ramdenadac angrevdnen mSvenier Senobebs, amsxvrevdnen marmarilos qandakebebs, anadgurebdnen mozaikas, fxekdnen freskebs. swored am uazrobam gaaoca Tanamedroveni. es movelna bolo saukuneebSi aqa-iq kvlav SeiniSneba. 24 guTebisa da vandalebis bedi sxvadasxvanairi aRmoCnda. guTebma espaneTSi mtkice samefo Seqmnes, erTian politikur sistemaSi SeuerTdnen isini adgilobriv mosaxleobas da amis Sedegad monoliTur eTnosad – espanelebad Camoyalibdnen. vandalebi ki afrikaSi manamde mZvinvarebdnen – sanam veliazaris arcTu didma korpusma maTi cixeebi, romlebSic isini aborigenebis risxvas emalebodnen, ar daangria. amis Semdeg vandalebma Sewyvites arseboba. gamodis, rom or mezobel sistemas hqonda sxvadsxva niSnebi da diametralurad sapirispiro mxareebisaken viTardeboda. vandalizmi ar SemoisazRvreba xelovnebis ZeglebiT. igi maSin ufro damRupvelia, roca misi obieqti daucveli buneba aRmoCndeba, roca adamiani landSaftis Seuqcevad destruqcias axdens. vandalizmi ar SeiZleba arsebobisaTvis brZolis formad miviCnioT. is unda ganvixiloT rogorc danaSauli STamomavlobis winaSe, romelTac dasaWurisebul planetaze mouwevT arseboba. migraciisagan gansxvavebiT vandalizmi miekuTvneba ara movlenebs, aramed saqmeebs. es udavoa, magram dakavSirebuli mainc Tua aseTi umsgavsoba pasionarobasTan? ra Tqma unda! Tumca misi xasiaTic gansakuTrebulia, genezisi ki – arabunebrivi, aramed situaciuri. orive eTnosi Sejaxebamde pasionarobis sxvadsxva donis mqone normaluri sistemebia. maTi SeTavsebisas ki pasionarobis nakadi maRlidan dablisken miemarTeba, ase rom iwyeba saerTo donis gaTanabreba. swored es energetikuli periodi warmoqmnis energiis im formas, romelic kvebavs warmoSobil antisistemas, anu negatiuri msoflSegrZnebebis adamianTa sistemur mTlianobas. aseTi balansis gamo orive sistema zaraldeba. vandalizmi erTnairad ucvlis formas imaTac, visac anadgureben da imaTac vinc anadgurebs. damaqcevarni ver SeZleben nangrevebsa da gatialebul miwebze cxovrebas. qcevis or urTierTgamomricxav mimarTulebas Cven ubralo saubarSi borotebasa da sikeTes vuwodebT da Tan erTmaneTSic ar vurevT, vinaidan sikeTe da boroteba sulac ar warmoadgens erTmaneTis sarkisebur asaxvas. isini sul sxva stiqionebia. da ai aq droulia is aTvlis sistema, romliTac vakuumi upirispirdeba substancias, xolo, Zvelebis gamoTqmiT, ufskruli -“Sqmnil sofels”. gana SesaZlebelia <<keTili>> da <<boroti>> adamianebis garCeva, an rogor movaxerxoT es? adamianTagan xom aravin ityvis msoflio borotebas vemsaxurebio. diax, personalur doneze cnoba SeuZlebelia, magram xom arsebobs populaciuri kriteriumi – damokidebuleba garemomcvel samyarosTan. yuri mivugdoT imas, rasac orive mimarTulebis warmomadgenelni amboben, wrfelad darwmunebulni TavianT simarTleSi. pirveli pozicia: materialuri samyaro saSinelebaa da ara aqvs arsebobis ufleba, vinaidan yovelive cocxals sikvdili elis, rac ararad qcevaa. meore pozicia: samyaro mSvenieria, sicocxlis marad Tanmdevi sikvdili ki ubralod rTuli, gausaZlisi situaciebidan gamosavali. sikvdili sikeTea, radgan is (sikvdilze uaresi) zemsofliuri borotebis, usamarTlobis, wyenisa da tanjvisagan gvixsnis xolme. orive pozicia Tanmidevrulia, survilisamebr SeiZleba nebismieris arCeva. pirvel poziciaSi – mocemulia swrafva diskretuli (sxvadsxva nawilebisagan Semdgari q.j.) sistemebi (biocenozi) xisti sistemebiT Seicvalos, romelnic ganviTarebis logikis Tanaxmad, cocxal nivTierebas mkvdrad aqceven, mkvdars, Termuli reaqciebis meSveobiT, molekulebad, molekulebs – atomebad, atomebs – realur nawilakebad, es realuri nawilakebi ki anihilirebisas virtualurni gaxdebian. aseTi ganviTarebis limiti vakuumia da piriqiT, sistemis garTulebisas, roca sikvdilsococxle xelixel Cakidebuli dadis, Cndeba mrvalferovaneba, rac myisve gadaecema fsiqologiur sferos da warmoSobs xelovnebas, poezias, 25 mecnierebas. xolo yofierebis am sevda-sixarulis sazRauris gadaxda Cven, cxadia, kanonzomieri fizikuri sikvdiliT gviwevs. aq ar aris logika, vinaidan Tezisis siswore cdasa da intuitiur ganzogadoebebSia mocemuli. gzaTa arCevani Tavisufalia. aseTia kontroverza. yvelaze saintereso ki is aris, rom es SeiniSneba Cveni droidan (Tanamedroveobidan) axal eramde, egzistencializmidan gnostikosebamde, budist-mahaianelebamde, maniqevelebamde _ pirveli poziciis am apologetebamde. eTnosi, rogorc sistema, ganuzomelad aRemateba adamians, ese igi, persona-sistemebs. Tumca kanonzomiereba aqac da iqac erTia. eTnoss SeuZlia homeostazamde (mdgrad wonasworobamde q. j.) miaRwios da ganTavsebuli landSaftis umaRlesi wevri gaxdes, an sxva eTnosTan Sejaxebisas warmoqmnas qimera da amiT <<Tavisuflebis zolSi>> Seabijos. mxolod meore variantis dros warmoiSoba qcevis iseTi sindromi, romelsac Tan kulturisa da bunebis ganadgurebis survili axlavs. vakuumi arc substanciuri samyaros sarkiseburi asaxvaa, arc – antisamyaro, aramed gansakuTrebuli Tvisebebis samyaro. amitomaa, rom materialuri samyarosa da vakuumis Sewyvilebisas harmonia ki ar warmoiSoba, dapirispirebulTa mudmivi brZola mimdinareobs. es brZola energetikuli impulsebis doneze xorcieldeba, rasac Zvelebi <<Zalebs>> uwodebdnen. impulsTa ricxvs ganekuTvneba pasionarobac. supereTnikur doneze kontaqtebis kritikuli koaliziebisas (interesTa Sejaxebisas q.j.) is, rogorc upirovno Zala, Tanabrad kvebavs admianTa moRvaweobis orive mimarTulebas, adamianebisas, romelnic saubedurod qimerul sistemebSi aRmoCndnen. aseTi dayofis meqanizmi imdenad rTulia, rom misi ganmartebis SemoTavazeba mxolod hi poTezis saxiT SeiZleba. maS, sxvagvarad rogor unda avxsnaT cnobierebidan momdinare impulsebi ise, rom idializmsa da energiis Senaxvis kanonTan winaaRmdegobaSi ar movideT? did vernadskis meore bioqimiuri procesisas _ atomTa biogenuri migraciebis zrdis _ evoluciis mimarTulebisa da noosferod gadaqcevis Sesaxeb Teoriis ganxilvisas, dascda mosazreba: <<adamianTa goneba energiis formas ki ar warmoadgens, aramed warmoqmnis moqmedebebs, erTgvarad rom pasuxoben mas (kursivi Cemia l. g.). aRvniSnav ra mas, rogorc empiriul aqts, me vfiqrob, rom samecniero monacemebis Semdgomi ganviTareba saSualebas mogvcems, Tavi davaRwioT moCvenebiT winaaRmdegobebs... energiis Senaxvis kanonTan>>. es erTgvari aramTavari mosazreba ufro mTavari da perspeqtiulia, vidre swavleba noosferoze, romelsac is kategoriulad ewinaaRmdegeba. pasuxi xatovani saxiT movida. misiTve SeiZleba eqskursis dawyeba. gogona burTs esvris kedels, burTi ukan xteba. kedelma ki ar ukuagdo burTi, aramed aisxlita. es procesi martivia, mizez-Sedegobrivi kavSiri ki _ naTeli. magram Tuki aseTive procesi saukuneebis ganmavlobaSi grZeldeba, moncemebi ki mis Sesaxeb arasruli, xan ki bundovania, maSin kavSiri biosferul impulss, gogonas xelsa da sapirispiro moZraobas _ kedlidan asxletil burTs Soris SeiZleba daikargos. mkvlevars moeCveneba, rom kedelma ukuagdo burTi da masSi ukukavSiris magivrad pirdapir kavSirs dainaxavs. Tuki davuSvebT, rom filosofiuri koncefciebis, romanebis, miTebis, legendebisa da a. S. Semqmneli adamianuri goneba aris gza ara noosferos, aramed ekranisaken, romelic bioqimiur impulsebs iseve aireklavs, rogorc sarke mzis sxivebs da maT aTinaTad gardaqmnis, maSin energiis Senaxvis kanonTan winaaRmdegoba qreba da adamianis cnobierebaSi dafiqsirebuli bioqimiuri impulsis ukana gza iqneba is, rasac miRebulia msoflSegrZneba ewodos da rac ar unda avurioT 26 cnobierebis iseT gamovlinebaSi, rogoricaa msoflmxedveloba. es Tu marTlac asea, gamodis, rom Cven dagviWeria kavSiris meqanizmi sulier kulturas, maT Soris spekulatur (goniTmisawvdomi) filosofiasa da biosferos Soris, romelsac Cven TviTon mivekuTvnebiT. daskvna marTlac moulodnelia. vakuumi cocxali nivTierebebis energetikuli damsazRvrebili gamodis. srulyofilebisaTvis swored is warmodgens winaaRmdegobas da sxva vinme ki ara, swored is amaxinjebs dedamiwis biosferos. vakuumi misganve gamosuli impulsebis mimarTulebis Secvlis xarjze dartymebs ayenebs mas. vagrZelebT ra analogiebs, SeiZleba Tqma: bunebis Tavdapirveli movlena, ekran-damsazRvreblis _ vakuumisagan ukugdebuli, gadaiqceva adamianis Tavisufali nebiT ganpirobebul qmedebad, risi Sedegebis winaswarmetyvelebac SeuZlebelia. isini keTilismoqmednic SeiZleba aRmoCndnen da damRupvelnic, maSin roca movlenaTa Sedegebi yovelTvis neitraluria: isini maTive warmomSobi biosferosaTvis sikeTisa da borotebis, progresisa da regresis, sargeblisa da zianis miRma rCebian. biosferosaTvis nebismieri procesi sul erTia, garda gonebidan momdinarisa. SeiZleba mogveCvenos, rom hi poTeza vakuumis rolis Sesaxeb avtoris eqstravaganturi Tvalsazrisia, magram radgan arseboben sayovelTao filosofiuri sistemebi milioni TayvanismcemliT, romelnic vakuums TavianT idealad Tvlian, es ganwyobilebani bunebisa da kulturis dasacavad sul erTni sulac ar arian. davsavaT sakiTxi ase: ra aris saerTo ismaelitelobas, karmatobas, markionitobas, pavlikianelobas, maniqevelobas, bogomilobas, albigoelobasa da sxva analogiursistemebs Soris egzistencializmamde? rwmenis, dogmatikis, esqatologiisa da egzegetikis genezisis TvalsazrisiT _ araferi. magram aris erTi niuansi, rac am msoflmxedvelobebs anaTesavebT _ es sicocxlis uaryofaa, rac imaSi mdgomareobs, rom WeSmaritebisa da sicruis dapirispirebis nacvlad xdeba maTi gatoleba. aqedan ki warmoiSoba kacTmkvlelobis programa. Tuki realuri cxovreba ar arsebobs, rasac isini ganixilaven rogorc iluzias (tantrizmi), rogorc miraJs sarkis anasaxSi (ismaelitelebi), rogorc satanis Semoqmedebas (maniqevelebi), maS aRaravinaa Sesabralisi, sibralulis obieqti ar arsebobs. ar aris saWiro sibraluli _ RmerTs ar cnoben, maSasadame, pasuxsac aravis winaSe ageben: arc Rirs sibraluli, vinaidan es imas niSnavs, rom gagrZeldes uazro da avadmyofuri tanjva arsebisa, romelic TavisTavad moCvenebiTia. da Tu es asea, obieqtis ar arsebobisas sicrue utoldeba WeSmaritebas da SeiZleba piradi miznebisaTvis, rogorc erTis, ise meoris gamoyeneba. a, panCenko. WeSmaritad, mxolod yofiereba ki ar gansazRvravs cnobierebas, cnobierebac gansazRvravs yofierebas. damaqcevaris ti pi _ es rogorc Cans, msoflio da maradiuli ti pia. rusulma folklorma vaska buslaevis figuraSi Seasxa xorci mas. vaskas ara swams arc sizmris, arc cxviris daceminebis, arc yvavis Cxavilis “is pirdapir Seuracyofs sanukvar siwmindeebs” – sress qalas “cariel Tavs”, banaobs iordaneSi, gadadis daurRvevel akrZalvas: mdinare iordaneSi naTeliRo TviT ufalma ieso qristem. <<Zveli ambebi>> vaska buslaevze es aris gafrTxileba imis Sesaxeb, rom simarjve unda gawonaswordes <<TavSekavebiT>>, magram marjve adamianebi aseT gafrTxilebas yurad ar iReben xolme da istoriul scenaze kvlav da kvlav Cndebian damaqcevarni. l. gumiliovi. mivagoT Tavisi wili Sua saukuneTa adamianebs, isini Tanamimdevrulni iyvnen da amitomac JRerda maTi sityvebi damajereblad. 27 sinamdvile zogjer iseTi saSineli iyo, rom adamianebi mzad iyvnen nebismier iluziaSi gadaSvebuliyvnen: Sediodnen ra fantasmagoriebsa da grZneulebis samyaroSi, isini am samyaros baton-patronni xdebodnen, ufro zustad, wrfelad sjerodaT, rom es ase iyo. xolo is, rom garSemomyofebze TavianTi Tavisuflebisa da Zalauflebis SesagrZnobad saWiro iyo jvrisTvis mifurTxeba, tamplierebis msagavsad, qaabis meteoritis damsxvreva, es maT sulac ar anaRvlebdaT. Tumca, am gzebze damdgarni ver hpovebdnen pirovnul Tavisuflebas. piriqiT, imasac kargavdnen, rac maT ama Tu im pozitiur sistemaSi Tundac uaRresad SezRudul sazRvrebSi gaaCndaT. iq kanoni da adaT-wesebi maTzeve dakisrebuli movaleobebis Sesabamisi uflebis garantias aZlevdaT, aq ki aranairi ufleba ar hqondaT. mkacri disci plina maT uxilav belads, xucess, maswavlebels umorCilebda, magram samagierod es maT SesaZleblobas aZlevda maqsimaluri ziani mieyenebinaT axloblisaTvis. es ki iseTi sasiamovno, iseTi sasixarulo iyo, rom sicocxlis gawirvac Rirda. neofitebi mxolod ubedurebebsa da wyeninebebs rodi mihyavdaT negatiur sistemebSi. adamianebi xSirad cxovrobdnen cudad, magram ara yovelTvis da ara yvelgan. mRelvare periodebs mSvidi enacvleboda, magram wynari sofluri cxovrebis obivateluri simyaye dialektikuri gziT moqmedebda da wanamZRvrebis sapirispiro Sedegs iZleoda. roca parionarul ymawvils simaZRremde kvebavdnen, magram raRac-raRaceebis gakeTebas, an logikur azrovenebas uSlidnen, is Tavis dafarul ZalebTan Sesabamisobas eZebda da mas uaryofis qadagebaSi hpovebda, Tan yuradRebasac ar aqcevda imas, rom mis winaSe dasaxuli mizani iyo fantazia. zRapari da miTi yoveldRe ibadeboda. maT winaSe uZluri iyo mecnierebis mkacri daskvnebi da sinamdvilis praqtikuli prognozebi. I aTaswleulSi isini yvela qveynis adamianebs iTrevdnen, garda ruseTisa da cimbirisa, sadac antisisitmebi ar iqmneboda. bolo faqti ioli asaxsnelia. mtkice antisitemebis warmosaSobad ori parametria aucilebeli: adgilobrivi eTnogenezis daknineba, Tundac fazidan fazaSi gadasvlis momenti da ucxo eTonisis damkvidreba. dae, Tundac orive sistema procesis dasawyisSi iyos dadebiTi, SemoqmedebiTi, rogorc ekologiis, aseve kulturis aspeqtSi. Serevisas isini antisistemas warmoqmnian, gverdiT movlenas, monawileTa nebis gareSe warmoSobils. ramdenadac Zveli ruseTi da cimbiri XIII s-mde daculi iyo gareSe arasasurveli zemoqmedebebisagan, ideebi, maT mkvidrTa msoflmxedvelobebisaTvis ucxo, Tu mainc aRwevda, evraziis tyeebSi fexs ver ikidebda. Cem mier SemoTavazebul iqna eTnosis koncefcia, romlis Tanaxmad, eTnosi sixSiriTa Tu ritmiT gansazRvruli biofizikuri meryeobis velia. axla es mtkicdeba. roca ori gansxvavebuli ritmi erTmaneTs edeba, warmoiqmneba erTgvari kakafonia, romelsac adamianebi ise aRiqvamen, rogorc bunebis sawinaaRmdegos, rac zogadad marTalicaa. aseT dros adamianebi maTi xelisSemSleli geografiuli garemosadmi siyvaruls kargaven da mkacri logikiT iwyeben gamosavlis Ziebas, TavianTi siZulvilis gamarTlebas ase mouxerxeblad mowyobili samyarosadmi. swored aseTi situacia warmoiSva Zvelad Cvens eramde II-I ss-ebis elinistur saxelmwifoebSi. aleqsandre makedonelis laSqrobebamde elinebi ar icnobdnen iudevelT da arc iudevelni aqcevdnen yuradRebas <<iakans>> - ionielebs. samagierod selevkidur siriasa da ptolemaiosTa egvi pteSi isini mezoblebi aRmoCndnen. iudevelebma Seiswavles platoni da aristotele, elinebma ki - berZnulad Targmnili biblia. orive eTnosi iyo niWieri da pasionaruli, magram maTi msoflSegrZnebebis kontaqtma warmoSva gnosticizmi, grandiozuli momxibvleli antisistema. 28 elinelobis iranelobasTan Sexvedram ki III s-Si maniqeveloba dabada, mZlavri antisistema, romelsac sdevnidnen ara marto romSi, bizantiasa da eraySi, aramed TviT sjulSemwynarebel CineTSi, ufro mogvianebiT ki safrangeTSic. indoeTSi, sadac quSanebi da sakebi SeiWrnen, II s-is didima filosofosma naharjunam sicarielis Sesaxeb soflis uarmyofeli moZRvreba (Suniaga) Seqmna da Tan uaryofis im donemde mivida, rom sakuTari arsebobac ki iluziad gamoacxada. maniqeveloba da qristianoba erTnairad aRiareben samyaroSi ori stiqionis kavSirs. es sinaTle da wyvdiadia. maniqevelebi <<wyvdiads>> uwodeben materias, gansakuTrebiT sxeuls. qristianebi ki materialur samyaros RvTis qmnilebad miiCneven da wminda xorciel netarebebs: qorwinebas, mxiarulebas, samSoblosadmi siyvaruls locaven. orive msoflmxedvelobis SeuTavsebloba TvalnaTlivia, brZola maT Soris dRemde ar damTavrebula. maniqevelebisaTvis yvelze martivi gamosavali TviTmkvleloba iqneboda, magram maT Tavis doqtrinaSi sulTa gadasaxlebis Sesaxeb moZRvreba Seitanes. es ki imas NniSnavs, rom TviTmkvlels sikvdili axal dabadebas miusjis, aqedan gamomdinare yvela usiamovnebiT, amitom sulis xsnisaTvis sxva ram iqna SemoTavazebuli: sxeulis mouZlureba askeziT, an TavaSvebuli RreobiT, koleqtiuri garyvnilebiT, ris Semdegac dasustebuli suli materiam Tavisi brWyalebidan unda ganaTavisuflos. maniqevelebisaTvis mxolod es warmoadgenda Rirseul mizans, xolo rac amqveyniur saqmeT Seexeba, Tundac morali, bunebrivia, uqmdeboda. Tu materia borotebaa, maS, misi nebismieri formiT ganadgureba _ mkvleloba iqneba es, sicrue Tu gamcemloba _sikeTea, mniSvneloba aRarafersa aqvs. materialuri samyaros sagnebTan mimarTebaSi yvelaferi nebadarTuli iyo. aseTma koncefciam SeaSina da gaaborota Suasaukuneebis frangebi, maTi jansaRi intuicia aujanyda logikas. sistema aRmavlobis fazidan akmatikurSi gadasvlisas Seejaxa antisistemas da miwaze dasjilTa ferfli datova. maniqevelebisadmi analogiuri mimarTeba SeiniSneba yvelgan da yovelTvis, amitom pirvel aTaswleulSi sazogadoebebi iyo saidumlo, ris gamoc maniqevelTa qcevis stereoti pi gaxda sicrue. italiasa da safrangeTSi moxvedrili emisrebi TavianT Tavs <<feiqrebs>> uwodebdnen, raTa sakuTari moZRvrebis gasavrceleblad qalaqidan qalaqSi iolad gadasuliyvnen. sinamdvileSi isini iseTive <<feiqrebi>> iyvnen, rogorc masonebi _ <<qviTxuroni>>. cru saxelwodebas umecari adamianebi SecdomaSi Sehyavda da Sehyavs dResac, romelnic yvelaferSi klasobriv brZolas xedaven. swored ase aRiqva albigoelebi al. blokma piesaSi <<vardi da jvari>>, magram ra unda gadaviRoT misgan? glexebisa da qalaqis mcxovrebTa klasobrivi brZola gabatonebuli feodalebis winaaRmdeg wuTiTac ar wydeboda, magram is erTmaneTTan daukavSirebeli ori gziT miemarTeboda. baronebze gulmosuli yma glexebis programa mkafiod iyo formulirebuli: <<roca adami miwas xnavda, eva arTavda, maSin vin iyo jeltmeni?>> marTebuli kiTxvaa, magram mas xom araferi aqvs saerTo im swavlebasTan, rom yvelaferi materialuri msoflio borotebis gamovlenaa da rogorc aseTi, unda ganadgurdes. piriqiT, glexebs klasobrivi buneba iqiTken ubiZgebda, rom Tavisuflebis mopovebis Semdeg daemuSavebinaTD miwebi, aeSenebinaT saxlebi, aRezardaT Svilebi, daegrovebinaT qoneba da raRac iluzis, Tundac srulid logikuris gamo, ar daekargaT yvelaferi. meore xazi es qalaquri Temebisa (komunebis) da mefis xelisuflebis erToblivi brZolaa hercogebisa da grafebis winaaRmdeg. am SemTxvevaSic axladfexadgmuli burJuazia simdidres, fufunebas, xelisuflebas eswrafoda da ara asketizmsa da siRatakes. dasavleTSi qalaqebi xan paps 29 uWerdnen mxars, xanac imperators, aRmosavleTSi _ sunit xalifas, bizantiaSi ki isini marTlmadideblobis sayrdens warmoadgendnen, vinaidan moqalaqeTa keTildReoba am qveynad wesrigis ganmtkicebaze iyo damokidebuli da ara ucxo da bundovani, miRmuri idealebis gamo mis ganadgurebaze. Znelia mxsneli siRatakis qadageba socialur programad CaiTvalos. sasuliero wodebis siRaribisaTvis xom qristiani berebi, marabatebi da sufiebic ibrZodnen. episkoposebis fufunebas, nepotizmsa da simonias gmobdnen rogorc saeklesio krebebze, aseve papis ambionidanac, magram am mgmobelebs eresSi aravin sdebda brals. zogjer isic xdeboda, rom mouTvinierebel mamxileblebs veragulad klavdndn. im sastik droSi jalaTis kunZze moxvedra amis gareSec ioli iyo, miT umetes, Tu ideebiT gatacebuli adamiani ver xvdeboda, girgvinis mopovebis gzaze rom iyo Semdgari. dasja xan ideologiuri iarliyis gareSec xdeboda. da marTlac, rogor SeiZleba mistikurma brZolam klasobrivi interesebi asaxos? amisTvis xom is jer yvelasTis misawvdomi unda gaxdes? winaaRmdeg SemTxvevaSi daikargeba saxelmZRvanelo princi pi _ saidumlod gandoba da brma morCileba. garda politikuri pirvelobisaTvis brZolebisa, rac erT did eTnosocialur garemosa da sxvadasxva kulturo _ sistemur mTlianobaSi warmoebda, gamanadgurebel omebsac hqonda adgili. frangi maniqevelebi imdenad hgavdnen frang kaTolikebs, rom Zneli iyo, isini erT arealSi erTmaneTs SesTvisebodnen. erTnic da meorenic sapirispiro mimarTulebiT viTardebodnen da Setakebis dros im materiis anihilacias iwvevdnen, romelsac ara RvTis qmnilebad, aramed msoflio borotebad saxavdnen. ase iqceodnen maniqevelebi yvelgan: bizantiaSi, iranSi, centralur aziasa da sjulSemwynarebel CineTSic, amitom maTi devna iyo sayovelTao, xolo imaTma protestma, xSirad Zalian aqtiurma, Sua saukuneebs misca is iersaxe, romelic saxelmwifoebis urTierTbrZolisa da eTnosad Camoyalibebis istoriidan imzireba. ori SeuTavsebeli fsiqologiuri struqturis arseboba im dros globaluri movlena iyo da amitomac SemogvrCa im epoqidan ase mcire raodenobis kulturis Zeglebi. is, rom X1V saukunis bolos maniqevelebi aRigavnen pirisagan miwisa, kacma rom Tqvas, ar aris gasakviri, isini xom amisken iswrafodnen. materialuri samyarosa da soflis siameTa moZuleebs TviT sicocxlec unda sZulebodaT. aqedan gamomdinare, isini amkvidrebdnen ara sikvdils, vinaidan sikvdili ara mxolod mdgomareobis Secvlis momentia, aramed antisicocxles da antisamyaros, da iq gadabargdnen kidec, riTac dedamiwa aRorZinebis epoqas daucales. maTi warumatebloba mxolod is iyo, rom ver SeZles yvela adamianis Semokreba da maTi mowameobis gzaze, xSirad arcTu nebayoflobiTze, wayvana. marTalia, maniqevelebi amas cdilobdnen, magram maTi brali sulac ar aris, rom adamianis fsiqikis sicocxlismotrfiale sawyisma gauZlo maT ieriSebs, risi wyalobiTac, xalxTa istorias ar Seuwyvetia Tavisi mdinareba. a. panCenko. magram lev nikolaeviC, boroteba xom ar qreba, ase rom vTqvaT, imaleba, raTa sxva formiT gamovlindes. aRorZinebis epoqaSi mxatvruli da filosofiuri Sedevrebis gverdiT sakmarisze meti iyo boroteba. amis Sesaxeb, <<titanizmis>> meore mxareze, a. f. losevmac dawera Tavis bolo wignSi. l. gumiliovi. swored am fonze warmoiSva pirveli inkvizicia, espaneli beris, dominikos, daarsebuli da eretikos kaTarebis, anu albigoelebis winaaRmdeg mimrTuli. ra Tqma unda, aravin moindomebs inkviziciis princi pebis mowonebas, miT umetes, dacvas: gasamarTlebas braldebis wayenebis gareSe, mxolod piradi aRiarebis safuZvelze, vinaidan wamebis gziT mopovebuli aRiarebac arsebobs, bezRi ki SeiZleba 30 tyuili aRmoCndes, msajulni mikerZoebulni da ukontroloni. aseTi samarTalwarmoebis motivi naTelia. amiT inkvizitorebi X111 saukuneSi TavianT agentebs safrangeTisa da italiis sazogadoebebSi damkvidre buli kaTarebis SurisZiebisagan icavdnen. omi mimdinareobda yvela samefo karze, yvela saamqroSi, yvela saeklesio Temsa da saporto bazrebSi. es iyo daundobeli brZola frontis xazis gareSe. misi msxverplni kaTarebisa da inkviziciisagan eWvmitanilni xdebodnen, uda naSaulo adamianebi. kaTarebi farTod sargeblobdnen sjuliTboZebuli sicruis uflebiT. materiasTan sabrZolvelad isini rekomendacias uwevdnen gamcemlobas. momakvdavma dualizmma sxva, am SemTxvevaSi monistur koncefciaSi ganxorcielebis xerxi monaxa. antisistemebisTvis xom iseTi wrvilmanebi, rogoric princi pebis erTgulebaa, arsebiTi ar aris. mTavari mizani _ xorcisagan, materiisagan ganTavisuflebaa. iaraRad am SemTxvevaSi gamoyenebul iqna netari avgustines swavleba, V saukunis niWieri moazrovnisa, romelic axalgazrdobaSi maniqivelTa saidumlo sazogadoebis wevri iyo, xolo sicocxle qalaq hi ponis (afrikaSi) episkoposad daasrula da sikvdilis Semdeg eklesiis mamad iwoda. is sqolastikis sami mimarTulebidan erT-erTis avtoria _ swavlebisa, romlis Tanaxmadac, winasaukuno xvedriTaa gansazRvruli adamianTagan vin jojoxeTSi moxvdeba da vin _ samoTxeSi. netari avgustines moZRvreba imisken midioda, rom adamma Sescoda da es Secodeba viTarca <<pirvelqmnili>> genetikurad gadasca Tavis STamomavlebs. amitom yvela adamiani iseTi aramzadaa, rom swored jojoxeTSia maTi adgili. RmerTma winasaukunod daadgina: zogTa xsna, zogTa daRupva. mniSvneloba ara aqvs codvilTa nebismier damsaxurebasa da gmirobas, iseve, rogorc mniSvneloba ara aqvs winasaukunod rCeulTa borotebas. aseT sistemaSi eSmakisaTvis adgili aRar rCeba, vinaidan mis magivrad yvelafers RmerTi aRasrulebs. unda davufasoT simarTle maSindel Teologebs: maT avgustines moZRvreba ar gaiziares, misi momxreebi ki gakicxes. magram Cavlo Sua saukuneebma, dadga reformacia da Jan kalvinma aRadgina es ideebi,swored masze daSenda meore inkviziciis Teoria. RmrTisa da eSmakis SeTanxmeba evropis yvela borotmoqmeds awyobda. XV1 _ XV111 saukuneebis inkvizicia iyo pirvelze uaresi. inkvizitorebma sakuTari Tavis gasamarTeblad da im danaSaulTa reglamentaciisaTvis, romelTac isini sCadiodnen, Seqmnes Teoria, romlis Tanaxmadac, <<RmerTi imdenad gulmowyalea>>, rom ar dauSvebda borotebas Tavis qmnilebebSi, Tu ar iqneboda esoden yovlisSemZle da keTili, raTa boroteba sikeTed gardaeqmna. aqedan ki is gamomdimareobda, rom <<tiranTa mier ganxorcielebuli devniT iwrToboda moTmineba, xolo kudianTa jadoqrobiT sruliyofoda rwmena>>. SeiZleba SevdavebodiT, rom RmerTi usamarTlod Seubralebelia tiranTa da kudinTa mimarT, vinaidan aiZulebs marTalTa wamebas da amiT swiravs maT jojoxeTuri tanjvisaTvis, Tumca pasuxi amazec arsebobs: codvili eSmakze uaresia, vinaidan <<satana ganudga RmerTs, romelmac dauSva misi Secodeba da siyvaruliT ar zrunavda masze>>. ase rom, eSmaki ar aris damnaSave, radgan mas arafris gakeTeba ar SeuZlia uflismieri <<miSvebis>> gareSe. RmerTs ki SeuZlebelia surdes boroteba, Tumca SeiZleba dauSvas igi. inkvizitorebis yvela Teoria warmoadgens ara mxolod maTi sakuTari Tavis apologias, aramed eSmakisasac, romlis winaaRmdegac viTom ibrZodnen. maTi azriT, istoriis yvela borotebaSi damnaSavea mxolod RmerTi, da kidev uaresi, borotebas unda mivesalmoT, vinaidan borotebisagan miiReba sikeTe. es satanuri dialeqtika arsebiTad meta31 fizikur rangSi ayvanili obivateluri mliqvnelobaa. warmogidgeniaT, ramdeni sisxli daiRvara am Sizofreniuli bodvis gamo?! aba sxvagvarad rogor iqneboda? swavlebam winasaukuno gansazRvris Sesaxeb Tavis adeptebs mxolod Tavisufleba waarTva, sikeTesa da borotebas Soris arCevanis Tavisufleba, samagierod ki sakuTari sindisis winaSe upasuxisgebloba aCuqa. rakiRa saboloo Sedegebi winaswar gansazRvrulia, maS ise moqcevac SeiZleboda, rogorc kacs moeprianeboda da ai aq ZalaSi ukukavSiri Sevida. individis sruli upasuximgebloba sazogadoebasTan ukuCvenebaSi aRmoCnda, sazogadoebasTan, romelsac ZalaSi Sehyavs ara sindisze, aramed zemdgomTa brZanebaze damyarebuli kanoni. aseTi kanonebisaTvis angariSisgaweva momgebiania, Tumca, misTvis gverdis avla aramcdaaramc ar aris amoraluri qmedeba. SeZlo da gaimarjva! aqedan gamomdinare, sruliad logikuri da sindisieric ki iyo Crdilo amerikaSi indielTa ganadgureba, monaTvaWroba, indoeTis gaZarcva, CineTSi opiumis gayidva. am qmedebaTa akrZalva xom gaTvaliswinebuli ar iyo da arc SeiZleba yofiliyo, vinaidan RmerTi borotebas sikeTed gardaqmnis, xolo eSmaki misi taxtis msaxuria 1 . Tu es asea, maS ratom ar unda gavabaT kavSiri eSmakTan, miT umetes, Tu is mzadaa, misdami msaxureba realuri sikeTeebiT gadaixados? is xom sul cota rames iTxovs: ukvdavi sulis gayidvas, romlis arsebobac unda gwamdes da <<Sav mesaSi monawileobas>>. Savi mesis msaxurebani yovelTvis eklesiisagan gandgomili mRvdlebis mier aResruleboda da satanis gandidebiT bolovdeboda, sauflo ZRveni, anu nawilni ziarebisani ewyoboda da ikurTxeboda SiSveli qalis sxeulze, Semdeg xdeboda maTi wabilwva. am misteriaTa monawileT xandaxan isic eCvenebodaT, rom TviT satana cxaddeboda maTTan da Tavis ukanalze kocnis uflebasac ki aZlevda maT. xdeboda isic, rom satanas dedebisagan motacebul Cvilebs swiravdnen. misteriebi aResruleboda SuaRamisas, Tumca maT Sesaxeb bevrma icoda. Savi mesebi parizSi X1X saukuneSic tardeboda, masSi monawileobis misaRebad seqtis wevrebis garda mxolod mowveulni daiSvebodnen, Tumca mosawvevebis Sovna ioli iyo. detalebis wakiTxva SeiZleba giusmansis wignSi <<ufskruli>>, romelSic avtori or mdgomareobas Soris meryeobs: 1. aRiaros Tavis mier nanaxi orgiebis seriozuloba, Tu 2. motyuebuli aRmoCndes. skeptikos pozitivistisaTvis nebismieri princi pis personofikacia miuRebelia. is ubralod zizRs iwvevs masSi. Tu uars vityviT personifikaciaze, romelic jer kidev XV111 saukuneSi iyo gamousadegari, maSin mxolod absolutis TeoriaRa darCeba, zneobrivi kanonisa pirovnebis SigniT. aseT kanonze ver iloceb, iseve rogorc ver iloceb boil-mariotis kanonze. dabolos, mkacri monizmis saboloo mniSvnelovani Sedegi _ mTlianobaSi mimarTeba biosferosTan, rogorc individualur arsebebTan, aseve maT qmnilebebTan _ xdeba negatiuri. daucveli buneba usindiso adamianebisagan rom davicvaT, maT biocenozis sargeblianoba unda avuxsnaT, es ki Zalze Znelia. sasargeblo da mavne cxovelebisa da mcenareebis Sesaxeb swavleba ufro axloa obivatelis gansjasTan, vidre planeta dedamiwaze sicocxlis harmoniulobis cneba. obivatels urCevnia Tavi bunebis mefed igrZnos da ara mis Semadgenel nawilad. amitom mkacri monizmi praqtikaSi aRmosavlur dualizms _ maniqevelobas ekvris, im gansxvavebiT, rom borotebad iTvleba ara wyvdiadis obieqturi stiqia, aramed yovelive arasasiamovno, rac adamians xels uSlis. es ki imas niSnavs, rom sikeTisa da borotebis, sinaTlisa da wyvdiadis, progresisa 1 gavixsenoT, RmerTisa da eSmakis urTierTobis Sesaxeb m. bulgakovis romani “ostati da margarita”. 32 da regresis garCevis saxelmZRvanelo princi pad cxaddeba DTviTneboba. monisturma da dualisturma swavlebam ratom ver Seaviwrova qristianoba gasakuTrebiT Sua saukuneebSi? roca papebi imperatorebs ebrZodnen, xolo sqolastikosebi Zalebs erTmaneTTan fuW paeqrobaSi kargavdnen? albaT, imitom, rom monizmsa da maniqvelobas win aRudga gaucnobierebeli msoflmxedveloba, romlis formulirebasac Cven aq SevecdebiT. RmerTma Seqmna dedamiwa, magram eSmaki ama soflis Tavadia. miwaze eSmaki aRemateba RmerTs da swored amitom keTilSobili raindi da ber-moRvawe sustis dasacavad unda aRdgnen da Zlieri mtris winaaRmdeg sisxlis ukanaskenl wveTamde ibrZolon. RmerTi xom ara ZalaSi, aramed simarTleSia, da misi qmnileba dedamiwac mSvenieria; boroteba ki garedan modis, jojoxeTis karibWidan modis da misi ukan Segdeba yvelaze ubralo da sapatio saqmea. xolo eSmaki rom RmerTs ar Seuqmnia, es damamtkicebeli sabuTebis gareSec cxadia, aseTi ram ivaraudo, esec ki mkrexelobaa ubralod. Cven, XIXs-is adamianebma viciT rom eSmaki ar arsebobs da mainc, Tvals gadavavlebT Tu ara antisistemebis istorias, Zrwola gvi pyrobs. es koncefcia – vampirebia, sapirspiro Tvisebebisa da WeSmaritad satanuri mizanmimarTulebis momcveli. am fantoms ver daupirispirdeba verc Zlieri inteleqti, verc rkinisebri neba da verc adamianis sufTa sindisi. antisistemebi Cndeba iq, sadac warmoiqmneba eTnikuri qimera, anu gansxvavbuli ritmiTi velebis Sexvedra. magram mas Semdeg, rac adamiani dedamiwaze arsebobs, yvela eTnosma ukve uxsovari droidan daamyara erTmaneTTan kontaqtebi da gamodis, rom antisistemebs unda Seeviwrovebina eTnosebi, TavisiT unda Seecvala isini. moespo uvelaferi cocxali Tavis arealSi da sakuTari impulsebi virtualurad eqcia, raTa maT erTmaneTis anihilireba SesZlebodaT. amdagvari ki ratomRac araferi momxdara. ese igi samayaroSi aris raRac mZlavri impulsi, antisistemebis gavrcelebisaTvis xelis SemSleli da SesaZloa, maTgan dedamiwis zedapiris gamwmendic ki. es impulsi ar unda imyofebodes adamianis Semecnebis sferoSi, radgan es sfero cTomisa da sicruisTvisaa Ria. da arc zemodan aris is CvenTvis aRTqmuli, vinaidan antisistemebi Teisturia, eTnikuri kulturis stereoti pebi ki aTeisturi. arc evoluciis procesSi Camoyalibebula is, radgan CamoyalibebisaTvis saWiro drois ganmavlobaSi daiRupeboda. viciT gana Cven aseTi Tvisebebis impulsi? diax, viciT! es pasionaruli biZgia ara, araTu gmiroba calkeuli pasionaruli individebisa, Tavganwiruli pirovnebebisa, aramed swored biZgi, mutacia, pasionarulobis niSnis dambadi da kvlav warmoSobili eTnosebisaTvis biovelis originaluri ritmis macne, _ai ra Rupavs qimerebs da maTSi Cabudebul antisistemebs. kacobriobis evoluciaSi pasionaruli biZgebi aris ara mxolod damabrkolebeli, aramed ganmwmendi Zalac, romlis gareSe evolucia saerTod ver SesZlebda gagrZelebas. buneba am ZaliT abalansirebs biosferos da TviT im adamianebsac, romelnic miiCneven, rom maTi azrebi, ramdenad fantastiurnic ar unda iyon isini, planeta dedamiwisaTvis udides faseulobas warmoadgens. axla ki Cven viciT, rom yvela filosofiuri swavleba da winaswarmetyveluri gamonaTqvami mxolod biosferuli impulsebia, udidesi vakuumis romeliRaca zRvris anarekli, yovel nabijze sicocxlis aRmZvreli. da amis gamo ufkrulidan samayaroSi Savi xvrelebia gaWrili, romelTagan TiToeuli <<pirad Semecnebad>> iwodeba. kargi iqneboda maTze <<sindisad>> wodebuli saburveli gadagvefarebina. TviT pasionaruli biZgi, aSkarad ar aris miwiuri warmoSobis. ukve is, rom biZgebis RerZebi planetis zedapirze lagdebian pirdapir xazebad, xolo maTi boloebi SemosazRvrulia mrudiT, perpendikularebi 33 ki gadian dedamiwis centrze, gviCvenebs biZgebis RerZTa planetis magnitur velze damokidebulebas. varaudma, rom es energetikuli dartymebi mzidan ki ar xorcieldeba dedamiwaze, aramed gafantuli galaqsiidan, ufro dazustda. amerikelma astronomma jon edim aRmoaCina, rom mzis moqmedeba imdenad icvlis saxes, rom xandaxan TerTmetwliani cikli ikargeba. am daskvnebis safuZvelze jon edim Seadgina mzis aqtivobis 5000 wliani grafiki da aRmoCnda, rom yvela daTariRebuli pasionaruli biZgebi mzis aqtivobis dabal wertielbSi mdebareobs, an am aqtivobis klebas emTxveva. es ukve kanonzomierebaa, rac movlenis interpretaciis SesaZleblobas iZleva. mzis aqtivobis klebisas ionosferos dacviTi Tvisebebi klebulobs da calkeul kvantebsa Tu energiis sxivTa konebs SeuZliaT dedamiwis zedapirs arcTu maRla gadaufrinon. amasTanave isini TavianT gzaze saSinel gamosxivebas mogvcemen, is ki, rogorc cnobilia, mutaciebs iwvevs. Cven martoni rodi varT samyaroSi! maxlobeli kosmosi monawileobs bunebis dacvaSi. Cveni saqme ki isaa, mas xeli ar SevuSaloT. is mxolod Cveni saxli rodia, Cven TviTon varT is. a. panCenko. lev nikolaeviC, qveynebisa da xalxebis istoriaSi iseTi periodebic aris xolme, roca qveynebi da xalxebi Tavs aiSveben. iwyeba Sina omebisa da teroris bakxanalia. Sua saukuneebSi amas RvTis CanafiqriT xsnidnen – sxvagvarad rom vTqvaT, ganmartebas gaurbodnen. Sua saukuneebSi avadmyofobas mxolod aRwerdnen da eSinodaT misi. rac Seexeba axal da uaxles istorikosebs, isini avadmyofobis socialur, fsiqologiur, religiur, rasobriv da erovnul mizezebs eZeben. nayofieri mainc Tua aseTi Ziebani? iqneb adamians ara aqvs unari gaigos ras mohyavs cieb-cxelebis msgavs moZraobaSi masebi da adamianTa jgufebi, ratom sCadian isini iseT rames, rac jansaRi Tvalsazrisis poziciidan bunebiswinaaRmdego da SemaZrwunebelia. l. gumiliovi. yovelnairi eTnosis istoriul bedisweraSi aucilebelad dgeba xolme sulieri dacemis faza. rogorc qronologia gviCvenebs, mis dacxromas 150-160 weli sWirdeba. es yvelaze mZime periodia eTnosis cxovrebaSi. esaa sisxlisRvra da ngreva, omi yvelas winaaRmdeg. daviwyoT romidan. Cv.w.aR-mde 133 w-dan, tiberius grakxusis mkvlelobidan, Zv.w. aR-is 30 wlebamde –antoniusis sikvdilamde, romma ar icoda mosveneba. samoqalaqo omma sisxlisagan dacala senati da xalxi. grakxusebis revoluciam mariusisa da sulas omma, pirveli triumviratis genocidma da meoris proskri pciam romis saxelmwifo krizisul mdgomareobaSi Caagdo. simSvide (ra Tqma unda, SedarebiTi) avgustusisa da misi momxreebis gamarjvebam moitana. bizantiuri eTnosi dacemis sastik fazaSi VIII s-Si aRmoCnda. es isavriuli dinastiis imperatorebis xatmbrZolobaSi gamoixata, roca yvelaferi bunebis sawinaaRmdegod da amitom cudad warimarTa. marTlac: marTlmadidebeli mefe, muslimanebisa da warmarTi bulgarelebis dammarcxebeli, uceb spekulatiuri filosofiisa da xelovnebis emociuri stiqiis gamijvnis sababiT religiur xelovnebas krZalavs, da Tanac, sargeblobs ra Tavisi samsaxureobrivi mdgomareobiT, surs berebs, sakuTari saqmis specialistebs, aswavlos. mainc vin uWers mas mxars? saldafonebi da aseve saero da sasuliero wridan gamosuli laqia didebulebi. xatmbrZoloba es mcireaziuli movlenaa, xatTayvaniscema – elinuri. aziatisTvis xatebi taZris Tvalsaseiro morTuloba iyo, taZrisa, sadac saWiro iyo sakuTari sulis amaRleba WeSmaritebis, rogorc abstraqciis winaSe, romelsac xilvadi xateba ar gaaCnia. berZnisaTvis xatebi es sarkmelia miRmuri samyarosken. maTze gamosaxulia xateba da ara niRabi, 34 an Tundac pirisaxe; amitom sulieri srulyofileba SeuRlebulia esTetikur aRqmasTan, romlis meSveobiTac WeSmaritebis kari ixsneba. magram verc msoflSegrZnebaTa es gansxvavebani, verc xatmbrZolobis politikuri da ekonomikuri aspeqtiT gaanalizeba, verc imperatorebisa da patriarqebis deklaraciebi ver axnis imas, Tu ase mcire araprinci puli uTanxmoeba sisxlis Rvris sababad ratom iqca. isavrieli jariskaci xmliT kveTda RvTismSoblis gamosaxulebas, xolo berZeni qalebi sakuTari sicocxlis fasad am jariskacs qvebiTa da joxebiT qolavdnen. erTnic da meorenic xom gaunaTlebelni iyvnen da verc Teologiasa daPpolitikaSic erkveodnen da Tanac aseT momentebSi amdenad rTul sakiTxebze arc ki fiqrobdnen. yovelive es bizantias, ra Tqma unda, sasikeTod ar waadga. mas Camoscilda italia, iq 751w-s langobardebma dai pyres ravena, 756w-s ki Camoyalibda papis saero saxelmwifo. imperatori konstantine kopronimi ki, imis magivrad rom Camocilebul mxareSi wesrigi aRedgina, saxviTi xelovnebis daucvel moyvarulebs TavianTsave saxlebSi uswordeboda. erT-naxevari saukune gaxda saWiro, raTa makedonelTa dinastiis Jams mSvidoba damdgariyo. yvelgan ase iyo. safrangeTSi dacemis xanas gvirgvinad adgas Jana darkisa da henrix IX saxelebi, inglisSi - mefe henrix VIII tiudorisa da generali monkisa, romelmac karlos II stiuartis restavracia ganaxorciela. sazRvrebs SigniT _ igive sisxli da igive tanjva. barTlomes Rame da kromvelis <<mrgvalTaviani jariskacebis>> mZvinvareba. Tanac uazroba iqneboda marTalTa da damnaSaveTa Zieba, yvela kargi iyo Tavis mxriv. hercogma gizma gadawva farduli, romelSic hugenotebi fsalmunebs galobdnen. ana navareli miwisqveSa jurRmulebSi yrida kaTolikebs, romlebic wirvebs eswrebodnen, henrix VIII tiudorma ki brZana, erT saxrCobelaze CamoexrCoT kaTolike, radgan is paps miagebda pativs da kalvinisti, radgan igi mesis siwmindes uaryofda! am fazaSi kacTmkvleloba dasavleT evropis mkvidrTa yoveldRiuri saqmianoba iyo da Tanac amas masobrivi masStabebi hqonda. dacemis fazaSi mkveTrad mcirdeba xvedriTi wona pasionarebisa, adamianebisa, romelTac ver akavebs TviTgadarCenis instiqti da mzad arian Tavi Seswiron did (xSirad iluzorul) mizans. samagierod mkveTrad izrdeba subpasionarTa mniSvneloba, saxeldobr: maTgan yalibdeba samoqalaqo omebis Jams aRmasrulebeli kadrebi. eseni urwmuno, uRirsebo da usindiso adamianebi arian, angarebismoyvareni da TavmoTneni, jalaTebi da damsmenni, romelTaTvisac mTavri Zalaufleba da pirvelobaa, winamZRolis msaxurebad marad mzadmyofni. bunebrivia isic, rom dacemis fazaSi mimdinareobs winaparTa mier dagrovili qonebisa da saxel-didebis gaflangva - ganiaveba. urTierTganadgureba ki ver iqneba samudamo. iseTi momenti dadgeba xolme, roca Zalisa da saSualebebis ukmarisobis gamo samoqalaqo omi mTavrdeba. dacema Zlierdeba, monotonuri xdeba. xolo es monotonuroba eTnogenezisis axal fazas inerciul anu <<civilizacionur>> fazas uRebs kars. gadatanili Tavzaris Semdeg adamianebs surT ukve ara warmateba, aramed simSvide. maT ukev daiwyes imis gageba, rom individualobani, romelTac surT mTeli originalobiT gamovlindnen, mezoblebisTvis udides safrTxes warmoadgenen. magaram amis Tavidan acileba SeiZleba, Tuki sazogadoebriv imperativs da Sesabamisad qcevis streoti ps SevcvliT. romSi es iyo oqtaviane avgustusis mier wamoyenebuli <<oqros Sualedi>>, romelic politikuri stabilizaciis, samxedro Zlierebis ganmtkicebisa da warsulidan Wkuis saswavli magaliTebis gamoxmobis lozungad iqca. msoflmxedvelobis am sistemam mark avreliusis sikvdilamde, daaxloebiT 200 w-mde iarseba. analogiurma princi pma axal 35 droSi, XVII-XVIII ss-Si, ganxorcieleba patiosani, aRzrdili kacis, <<jentlmenis>> saxeSi hpova. misTvis SesaZleblobisamebr mibaZva mizanSewonilad CaiTvala. <<civilizacia>>, (rogorc ganviTarebis inerciuli faza), xelsayrelia materialuri kulturis dasagroveblad, yofa-cxovrebis mosawesrigeblad, Zveli saukuneebidan SemorCenili lokaluri eTnografiuli gansakuTrebulobebis warsaxocad. mokled rom vTqvaT, TviTmyofadoba adgils uTmobs uferulobas. magram procesi nela midis. adamianebs, romelTac ar surT TavianT originalurobaze uaris Tqma. mxolod xelovnebisa da mecnierebis sferoRa rCebaT, esoden uwyinrad rom gamoiyureba. amitom, isini, vinc XVII s-Si daSnas mohkida xeli, XVIII s-Si saxlSi ijda da traqtatebs werda, faseuls (Tuki avtori niWieri iyo) da uazros (Tuki igi grafomani iyo), xolo radgan ukanasknelni yovelTvis bevrni arian xolme, iqmneboda biblioTekebi savse wignebiT, romelTa wakiTxva aravis arafrad sWirdeba. cxadia, am fonze geniebic Cndebodnen: moazrovneni, swavlulni, poetebi. isini imaze metni rodi iyvnen, vidre uwin, sastik droSi, magram samagierod kargi mowafeebi hyavdaT, xolo maT koncefciebs hqonda rezonansi. <<civilizaciis>> gansakuTrebul Tvisebas emociurad pasiuri da Sromismoyvare mosaxleobis sruli kmayofileba warmoadgens. magram inerciis fazaSi dgeba sakuTari qveynis landSaftze zemoqmedebis dro: izrdeba teqnosfero e. i. saWiro da arasaWiro Senobebis, nakeTobebis, Zeglebis, yofiTi nivTebis raodenoba _ cxadia, bunebrivi resursebis xarjze. iq, sadac bunebrivi masalebi mkacri formebis borkilebSi aRmoCndeba, TviTganviTareba wydeba. igi neli, magram ganuxreli, xSirad Seuqcevadi ngreviT icvleba. aseTi nangrevebi mxolod arqeologebs sWirdebaT. isini ikvleven ara mzard, aramed Camqral eTnosebs, romelTac saukuneebs gamomwvari Tixis WurWlis namsxvrevebi, lursmul warwerebiani babilonuri dafebi, baalbekis flatforma, Sua saukuneebis cixe simagreTa nangrevebi da iukatanas junglebSi Zveli maias taZrebi dautoves. biosferos SeuZlia adamianebis gamokveba, magram ar SeuZlia gaZRoba maTi swrafvisa, planatis zedapiri nayar-nuyariT dafaron. am fazaSi eTnosi anTeosiviT kargavs kavSirs niadagTan, cxovrebasTan da dgeba gardauvali dacema. am dacemis iersaxe macdunebelia. mas morgebuli aqvs keTildReobisa da ayvavebis niRabi, rac TanamedroveT maradiulad eCvenebaT. isini sakuTar Tavs bunebis simdidris amouwuraobis iluziiT ifofineben. magram es mxolod da mxolod damamSvidebeli Tavismotyuebaa. a. panCenko. Tqveni gaangariSebiT, lev nikolaeviC, eTnosi dacemis fazas pirveli biZgidan Svid-naxevari saukunis Semdeg aRwevs Tavs. Tuki velikorusebis <<dasabams>> ara ivane kalitas, aramed aleqsandre nevelis epoqaSi gadavitanT, gamova, rom Cven axla davadgiT fexi, an gadavabijeT <<civilizaciis>> zRurbls. aseve gamova, rom Cven nikolozis mefobis Jams kvlav daviSaleT. cxovreba erTferovania: yvela ibadeba, warmoSobs STamomavlobas, berdeba da kvdeba. magram cxovreba mravalferovanic aris, adamianis Semecnebis sazRvrebi ki SezRuduli. me ara var msoflio pretenziebis mqone filosofosTa mimdevari, vinaidan yovelgvari safuZvliani Teoria xsnis mxolod faqtebis nawils. magram me mzad var amosaval punqtad miviRo is, rom sistemis marazmi, misi rRveva, misi xrwna, agznebuleba da a.S. swored nikoloz I dros gamovlinda. Zveleburad Tu gamovTqvamT, maSin rusul sazogadoebaSi aRniSna <<Rirsebis dakargva>>. petres reformebis Semdgom is cxovrobda ara rwmeniT, aramed kulturiT. Seirya aT mcnebasa da sauflo locvaze damyarebuli Zveli morali. SemTxveviTi rodia, rom <<petres sabudris bartyebi>> da TviT 36 imperatoric mTeli maTi brwyinvalebiT, talantiT, energiiT sulac ar arian umwikvloni, martivad rom vTqvaT, qurdebi da yaCaRebi arian. zneobrivi wonasworobis aRsadgenad ori-sami Taoba gaxda saWiro. <<Rirsebis kacis\>> gamoCena puSkinis mier aRwerilia <<kapitnis qaliSvilSi>> da gansxeulebulia petruSa grinevSi: <<gaufrTxildi Rirsebas yrmobidan>>. es personaJi mwvervalia rusuli sulis istoriaSi. Semdeg amas mohyva met-naklebad organuli epoqa. mas Zegli l. tolstoim daudga <<omsa da mSvidobaSi>>. am wignis kiTxva sixarulia, radgan guli gekumSeba daubrunebeli danakargiT. Semdeg ki daiwyo adamianis dawvrilmaneba. diado saukunev, saomar davaTa, didebis mowamev rusTa! xedavdi odes orlovi, rumiancevi da suvorovi STamomavalni mrisxane slavTa, viT i povebdnen gamarjvebebs zevsebri mexiT; gaocebuli iyo msoflio, mfrTxali maTi gmirobiT; petrovi da derJavini Txzavdnen maTze simRerebs maRalxmierad mJReri qnaris simebiT 1 . (Targmani qeTevan jervaliZisa) marTlac, XVIII saukune aris aramxolod <<gonebis>> saukune, aramed gmirebis saukunec. orlovs eboZa Cesmenis grafis tituli, rumiancevs _ dunaispireTis grafis, potiomkins _ tavridis uganaTebulesi kniazisa, suvorovs _ riminsikis grafis da italiis kniazisa... es titulebi Cven ar gvaRizianeben da arc Rimils gvgvrian _ e. i. maT Cven iseve damsaxurebulad vTvliT, rogorc feldmarSal kutuzovis kniazur (Tavadur) Rirsebas. magram aseTive wyalobani nikolozisa (mxedvelobaSi maqvs dibiC-balkanskis da paskeviC erevanskisa ) ironias iwveven da mexsirebaSi Servudis pirovnebas wamoativtiveben. mas dasmenis gamo Servud-erTguli (Шервуд – Верный) uwodes, (borotma enebma ki mas myisve sxva Sesatyvisi _ uwminduri mouZebnes _ Шервуд – Скверный). bezRSi fuls uxdian: <<me mivec mas oqro da davwyevle igi>>. roca bezRi Rirsebis saqmed cxaddeba, sazogadoeba cudadaa. Semdeg ufro metia, Semdeg eSmakni arian <<saxeli maTi legionia>>. rogorc Cans, ruseTis istoriaSi revoluciis wina periodi erTaderTia, roca simbolur saxelebSi provokatorebi gamoCndnen. isini uwinac sakmaod iyvnen, magram es Servudebi da antonelebi aba rogor Seedrebodnen azefs, gapons, malinovskis? provokacia TiTqmis yofiT movlenad iqca, raSic yvelas gorkis moTxroba <<karamora>> daarwmunebs. satanurma senma daria xeli rusul sazogadoebas - amaze saubrobs Tavis sikvdiliswina statiebSi l. tolstoic, sando da sapatio mowme. is ixsenebs, Tu rogor amayobda odesRac evropelebis winaSe imiT, rom ruseTSi kanoniT ar iyo miRebuli sikvdiliT dasja 2 ; rom cota xnis ukan mTel rus xalxSi ver axerxebdnen oriode jalaTis povnasac ki, rom jer kidev 80-ian wlebSi mTel ruseTSi mxolod erTi jalaTi iyo. maxsovs, maSin vladimer soloviovi sixaruliT miambobda, Tu rogor ver SeZles mTel ruseTSi meore jalaTis povna da is adgilidan adgilze gadahyavdaT. axla ase aRaraa>>. axla rogoraa, 1905 wlis 9 ianvris Semdeg? axla sisxli da sikvdilia, <<ara mkvleloba, ara erTi mkvleloba, aramed mkvlelobebi, usasrulo mkvlelobebi>>. klavs xelisufleba, klaven revolucionerebi, satanurdeba rusuli suli. arc erTma da arc meorem ar mousmina tolstois, yurad ar iRes misi wuxili imaze, Tu ra Sedegebs moitanda 1 nawyveti amoRebulia a. s. puSkinis leqsidan “carskoe selo”. 2 elisabed petres asulma gaauqma. 37 <<uzneo saSualebebis gamoyeneba, - rogoricaa Spionoba, motyueba, sicrue _ nacionaluri moralisaTvis. axla adamianebi TviTon midian jalaTebad. TiTo kacis mkvelolabaze fass aweseben, vaWroben. vTqvaT eseni naZiralebi arian, magram <<saSualo adamianTa>> sulebic rom gaognebulni arian. <<bavSvebi TamaSoben CamoxrCobanas>>, <<TiTqmis bavSvebi, gimnazielebi mzadmyofni midian eqspopriaciaze mosaklavad, ise rogorc adre sanadirod midiodnen>>. es adamianebi, mozrdilni Tu daberebulni qmnidnen aminds 1917w-s da cota mogvianebiTac. moraluri TvalsazrisiT, teroric, gankulakebac, eklesiis devnac _ yovelive es winaswar iyo momzadebuli da gadawyvetili da WeSmaritad mxolod naTeli momavlis sasoebaRa rCeboda. magram naciis jansaRi Zalebi mainc sad iyvnen? maswavleblebi, <<geniebi>>, romelTa Sesaxebac mwared werda i. a. bunini <<SeCvenebul dReebSi>>: <<rusul literaturaSi axla mxolod geniebi arian>>. gansacvifrebeli mosvalia! geniaa briusovi, geniaa gorki, igor severianini, bloki, beli... rogor SeiZleba aq mSvidad iyo, roca ase swrafad SeiZleba genia gaxde?>> gaxsovT, lev nikolaeviC, Tqven miyvebodiT dedaTqvenTan erTi saubris Sesaxeb? Tqven SeaxseneT mas, rom adre, rusuli literaturis <<oqros saukuneSi>> werdnen raRac sagnebze: kavkasiel tyveze, brinjaos mxedarze, boiarina orSaze, mkvdar sulebze, mamebsa da Svilebze, oblomovze, omsa da mSvidobaze, mewvrilmaneebze, damcirebulebsa da Seuracyofilebze, <<vercxlis saukuneSi>> ki literaturis Semoqmedni mxolod sakuTar Tavze weren. es sarwmuno azria, gansakuTrebiT ki maSin, Tuki gavixsenebT briusovis gamomwvev striqonebs: verc sinamdviles vxedav Cvensas, arc saukune vici Cveni, samSoblo mZuls da ideals kacobis Sevtrfi. (Targmani qeTevan jervaliZisa) es ra Tqma unda, briyvuli striqonebia, magram amave dros yovlismSTanTqmeli egoizmisa, Tu cxovrebisa da sakuTari qveynis winaSe SiSis simptomic aris. buninma <<sakuTar meze aqcenti>> <<bolo aTwleulSi rusuli literaturis uaRresi gadagvarebiT>> axna>> _ magarm gana es axsnaa? es mxolod konstantaciaa da Tanac saeWvo sandoobis. bunins aRizianebda mwerlebis laquci xalxis winaSe. amaSi aris WeSmaritebis nawili. magram aranaklebi safuZvlianobiT SeiZleba xalxisagan mowyvetaze, rCeulobaze, hermetizmSi gadasvlaze (xlebnikovTan) da TviT dumlSi gadasvlaze saubaric ki (aleqsandre dobroliubovTan da leonid simonovTan). nebismier SemTxvevaSi rusuli literaturisaTvis araTvisobrivi, araorganuli raRac gamovlinda. dairRva urTierToba <<ufros Zmasa>> da <<umcros, vnebul Zmas>> Soris. ufross sulac ar Seuqcevia zurgi umcrosisaTvis, sulac ar ugulebeluyvia xalxisa da qveynis msaxurebis mcnebani. sikvdiliwina puSkinis msgavs sityvaSi <<poetis daniSnulebis Sesaxeb>> bloki mtkiced da Rirseulad ekamaTeboda maT, vinc gavlenis qveS eqceoda da xalxs brbosTan aigivebda. <<... poetisagan arasodes daimsaxureben cud saxels isini, visac Tavi stiqiis ubralo namsxvrevad warmoudgenia, isini visTvisac ar SeiZleba da visac ar SeuZlia mixvedra. brbod ar iwodebian adamianebi, romelnic TavianT mier moxnul miwas hgvanan, nislis nafleTs rom hgvanan, romlisganac gamovidnen, mxecs rom hgvanan, romelzec nadiroben. isini ki, visac ar surT amis gageba, - arada maT bevris gageba evalebaT, vinaidan kulturas emsaxurebian, rom es xalxi dadaRulia metsaxeliT: brbo; am metsaxelisagan sikvdilic ver ixsnis maT, sikvdilis Semdegac SerCeba igi, rogorc SerCa graf 38 bekendorfs, timkovskis, bulgarins _ yvelas, vinc poets Tavisi misiis SesrulebaSi uSlida xels.>>. es 1921 wels aris naTqvami _ sisxlis <<SimSilisa da Jamianobis>> sami wlis Semdeg. rusul literaturaSi pirovnebisaTvis <<vercxlis saukuneze>> ukeTesi dro ar yofila. peterburguli periodis dasasruli namdvilad aRiniSna xelovnebaSi da mecnierebaSic geniaTa masobrivi warmoebiT (buninis brWyalebis gareSe), magram pirovneba ver grZnobda Tavs myudrod. <<yvelgan arasasikeTo mdgomareobaa... axloa katastrofa... saSineleba WiSkarTan>>. istoria im wlebisa, romlebic rusma xelovanebma or revolucias Soris ganvles, aris, arsebiTad, istoria eulTa atacebuli mdgomareobisa; es aris marTlac is saukeTeso, arc iyo da ramac namdvili nayofi gamoiRo>> (bloki). martosuloba _ ai amosavali sityva. martooba ganicdeboda mZimed. aqedan daiwyo navTsayudris Zieba _ 1. nicSeanur TviTdamkvidrebaSi (misi ukiduresi gamoxatulebaa briusovisagan moxmobili oTxstriqonedi), 2.<<gandobilTa>> ezoTerul wreSi (gavixsenoT uricxvi megobrobebi da salonebi) 3. sxva kulturebSi, sakuTari teritoriidan qronologiurad da esTetikurad daSorebulSi. (<<vercxlis saukune>> stilizaciis saukunea). 4. RvTismaZieblobasa da RvTis mSeneblobaSi (esaa reaqcia msoflmxedvelobriv relativizmze, <<yovelives SefardebiTobaze>>) 5. TamaSSi, bolos, saTamaSo stiqiam waleka xelovneba. maskaradi epoqis simbolod iqca, xolo moTamaSe adamiani _ yvelaze elvare ti pad. es aucileblad unda iqnes gaTvaliswinebuli saukunis dasawyisis <<artefaqtebis>> Sefasebisas, sxvagvari midgomisas SesaZloa, mag. satanizmSi daadanaSaulo Jurnal <<oqros sawmisis>> mier 1906 wlis SuaxanebSi Catarebuli konkursis <<satana>> - momwyobni da monawileni. TamaSi es paliativia, es cxovrebis winaSe SiSia. istoriam gviCvena, rom es SiSi savsebiT safuZvliani iyo. XIX s-Si rusulma literaturam saxalxo damcvelis funqcia ikisra da brwyinvaled Seasrula igi, risi SemweobiTac ruseTi <<saukuneobrivi simSvidiT>> iyo mosili. sakmarisi aRmoCnda xalxi, ase rom vTqvaT, 1905w-s ganZreuliyo, rom es funqcia problemad iqca. bunini tolstois dakrZalvis aRwerisas, gadmogvcems glexTa saubrebs, romelTac mohqondaT tilo warweriT: <<lev nikolaeviC, im sikeTis aRsaniSnavad, rasac Sen gvikeTebdi, igi arasodes mokvdeba CvenSi, iasna polianas daoblebul glexebSi>>. ai, axla maTi saubrebi: <<ai, Cven mogvqonda es firniSi. dagvajildoebs gana amis gamo xelisufleba, an grafinia? Cven xom ase vcdilobdiT! mTel dRes fexze! Tanac gvirgvinzec xom davxarjeT fuli! >>. rusulma literaturam (da saerTod kulturam mTlianobaSi) uceb igrZno, rom xalxs is jer ar sWirdeboda. a. i. kuprini moTxrobaSi <<xtunia WriWina>> ixsenebs naZvis xis zeims riazanis guberniis miyruebul mazraSi nikiforovskis saswavlebelSi Sobisas, 1907 w-s. bavSvebi warmoadgenen krilovis igavaraks. WriWina pasuxobs WianWvelas: << me sul vmRerodi>> <<da maSin maswavlebelma kapitonoviCma erTdoulad daiqnia violino da xemi... da mTelma gundma idumali naxevarCurCuliT daiwyo simRera: Sen sul mRerodi, esaa saqme? maS, modi erTi, ixtune, maS, modi erTi, maS modi erTi, maS modi erTi, ixtune! me sulac ar miWiris gamovtyde, rom am dros Tma SuSis RerebiviT yalyze damidga da momeCvena, rom am bavSvebisa da skolaSi blomad myofi qalebisa da kacebis mzera Cemsken iyo mopyrobili, metic, milion-naxevari kaci mimzerda da imeorebda am wyeul frazas: <<Sen mxolod mRerodi, es saqmea, maS, wadi, erTi icekve, maS wadi, erTi icekve...>>. im wuTebSi mZime, naRvlianma da saSinelma azrma gamielva gonebaSi. <<ai –vfiqrobdi me – 39 vdgavarT Cven pirispir amqveynad uricxvi, yvelaze gamoucnobi, didi, dabeCavebuli xalxis winaSe. ra gvakavSirebs maTTan? araferi. arc ena, arc rwmena, arc Sroma, arc xelovneba. Cveni poezia sasacilod eCveneba mas, gaugebaria da abdaubda; Cveni daxvewili ferwera usargeblo da gaurkveveli naTiTxni; Cveni RvTismaZiebloba da RvTismSenebloba sruli axirebulobaa misTvis, erTairad rom swams paraskev-xuTSabaTis siwmindis, oCopintresa da abazanaSi myofi wylis sulis; Cveni musika mosawyeni xmauria; mecniereba ki _ ukmarisi.. Cveni mZime Sroma sasacilooba da sacodaobaa misTvis, ase brZnulad, moTminebiT da ubralod rom anayofierebs bunebis mkacr wiaRs. diax, mkacri samsjavros dRes ras vetyviT Cven am bavSvsa da mxecs, brZensa da pirutyvs. am mravalmilionian bumberazs? verafers. 1 mxolod sevdiT mivugebT <<me sul vmRerodi>>, is ki veraguli da glexuri RimiliT gvi pasuxebs: <<maS, aba erTi, ixtune...>> mere ra, Tu saWiro gaxda vixtunebT!>> mivagoT sakadrisi kuprinis dinj simamaces. es dawerilia 1910 w-s, roca jer kidev aravis SeeZlo scodnoda msoflio omisa da revoluciis Sesaxeb. lev nikolaeviC, Tqven mier gamoTvlil <<gardatexis fazebs>> aqvT saerTo maxasiaTebeli _ isini savsea religiuri omebiT. peterburguli periodic TeTrebis da wiTlebis omiT damTavrda (SeiZleba sargebloba sxva feriTac (Tundac imitom, rom Tavi avaridoT _ TeTri da alisferi vardebis – terminologiur msgavsebas), es urTierT brZola SeiZleba aRvniSnoT rogorc <<TeTri Zvlisa>> da <<Savi Zvlis>> Setakeba. imaze, rom qveyana gayofilia <<sazogadoebad>> da <<xalxad>> da es gayofa kargad ar damTavrdeboda, bevrni da bevrni gveubnebodnen, aki damTavrda kidec borotebiT. Cvens droSi mxolod <<sazogadoebis>> kulturaa da mis gareSe, kargia is Tu cudi, fons ver gavalT. misken mibruneba iyo aucilebeli. sakiTxi mxolod dros Seexeboda da es droc dadga. viqonioT imedi imisa, rom es dabruneba aRniSnavs dakninebisa da agznebulobis dasasruls. rusulidan Targmnes qeTevan jervaliZem da maia abSilavam Ketevan Jervalidze Кетеван Джервалидзе 1 .es sakiTxi iliamac ganixila moTxrobaSi <<oTaaraanT qvrivi>>. 40
© Copyright 2023