luiji magaroto. saqarTvelos aneqsia ruseTis mier (1783

luiji magaroto. saqarTvelos aneqsia ruseTis mier (1783-1801)
luiji magaroto. saqarTvelos aneqsia ruseTis mier (1783-1801). italiuridan
Targmna salome kenWoSvilma. gamomcemloba `mwignobari~. Tbilisi, 2008, 218 gv.
saqarTvelos istoriaSi XVIII s-is bolo da XIX s-is dasawyisi erT-erTi
umniSvnelovanesi periodia, romelmac mniSvnelovanwilad gansazRvra Cveni
qveynis Semdgomi bedi. es aris saqarTvelos moqcevis xana ruseTis politikur orbitaSi, romelic dasrulda imperiis mier jer qarTl-kaxeTis samefos,
xolo Semdeg saqarTvelos sxva nawilebis aneqsiiT.
istoriul mecnerebaSi am epoqis Sesaxeb bevri dawerila, Tumca ruse­Tis
po­litikis Sefaseba saqarTvelos mimarT xSirad erTmaneTis gamomricxavi debulebebiT xasiaTdeba. erT-erTi farTod gavrcelebuli koncefciis
mixedviT, romlis amosaval `wertils~ warmoadgens oficialuri ruseTis
pozicia qarTl-kaxeTis samefos mierTebasTan dakavSirebiT, qarTuli saxelmwifoebriobis gauqmeba da saqarTvelos teritoriis aneqsia gamowveuli iyo
qarTvelebis TxovniT da ruseTis mesveurTa zrunviT qarTvel xalxze, raTa
igi fizikuri ganadgurebisagan exsnaT muslimanuri garemocvis pirobebSi.
rusul istoriografiaSi es koncefcia gabatonebuli iyo XX saukunis dasawyisamde. mxolod zurab avaliSvilis naSromSi `saqarTvelos SeerTeba ruseTTan~ (peterburgi, 1901) aRiniSna xazgasmiT, rom qarTvelebi 1800 da 1801
wlebSi iTxovdnen ruseTis qveSevrdomobas sakuTar mefesTan erTad (e. i.
erovnuli saxelmwifoebriobis SenarCunebiT), magram ruseTma es moTxovna
miiRo Tavisi, anu rusuli redaqciiT: rogorc sruli qveSevrdomobis Txovna.
aqedan iSva upirobo SeerTeba, annexion pure et simple12.
ruseTis imperiis dangrevis Semdeg, 1919 wels daibeWda ivane javaxiSvilis
naSromi – `damokidebuleba ruseTsa da saqarTvelos Soris XVIII saukuneSi~,
romelSic aRniSnul sakiTxze oficialuri rusuli versiisagan radikalurad gansxvavebuli Sexedulebaa. qarTveli mecnieris daskvniT: `ruseTis
mTeli moqmedeba da politika saqarTvelos mimarT namdvilad rusul politikur interesebiT iyo nakarnaxevi da mxolod niRabCamofarebuli, magram
tlanqi erovnuli egoizmis ganxorcieleba iyo~13.
saqarTvelos gasabWoebis Semdeg, gansakuTrebiT 1930-iani wlebidan, istoriografiaSi `zemodan~ dawoliT kvlav imZlavra debulebam 1801 wlis aqtis
progresuli mniSvnelobis Sesaxeb. qarTveli istorikosebi, romlebsac mkacri cenzuris pirobebSi ar SeeZloT Tavisuflad gamoexataT Tavisi pozicia,
zogjer sakmaod winaaRmdegobriv da sakamaTo Sexedulebebs ayalibebdnen. aseTia, Cveni azriT, Teoria `umciresi borotebis~ Sesaxeb, romlis mixedviT ruseTTan SeerTeba, `miuxedavad carizmis Zaladobisa~, progresuli nabiji iyo da
warmoadgenda qarTveli xalxis fizikuri gadarCenis erTaderT saSualebas14.
Tanamedrove etapze saqarTvelos istoriis mkvlevarTa arsebiTi amocanaa
im problemebze muSaoba, romlebic wina xanebSi politikuri koniunqturis gamo
ar iyo saTanadod Seswavlili. aq, cxadia, igulisxmeba qarTul-rusuli urTi­
erTobebis istoriac da, kerZod, ruseTis mier saqarTvelos aneqsiis sakiTxi.
12 З.Д.Авалов. Присоединение Грузии к России. Санкт-Петербург, 2009. С. 142.
13 iv. javaxiSvili, p. surgulaZe, prof. listi. istoriuli raritetebi. Tb., 1989. gv.
108.
14 magaliTad, ix.: n. berZeniSvili, v. dondua, m. dumbaZe, g. meliqiSvili, S. mesxia, p. ra­
tiani. saqarTvelos istoria, I. Tbilisi, 1958. gv. 387.
kadmosi 1 , 2009
347
recenzia
am fonze italieli mecnieris, luiji magarotos, monografia – `saqarTvelos aneqsia ruseTis mier (1783-1801)~ am aqtualuri problemis gaSuqebis
warmatebuli cdaa.
naSromis qarTuli gamocemis winasityvaobaSi avtori Tavisi Sromis mizezebze saubrobs. misi sityviT, es wigni daiwera italieli istorikosebis, sla­
vistebisa da mkiTxveli sazogadoebisaTvis, romelTaTvis ucnobia rusulqarTuli istoriuli urTierTobebis namdvili suraTi. italiel mecnierTa
Soris `gavrcelebulia Tvalsazrisi, TiTqos 1801 wels saqarTvelos SeerTeba
ruseTTan TviTon qarTvelebis mkafiod gamoxatuli TxovniT moxda da saa­
misod maT araviTari piroba ar wamouyenebiaT~ (gv. 5.). es mcdari Tvalsazrisi, aRniSnavs b-ni magaroto, italielma istorikosebma da slavistebma rusi
istorikosebisagan SeiTvises, `romlebmac TavianTi avtoritetiT xeli Seuwyves imperator aleqsandre I-is 1801 wlis 12 seqtembris manifestSi gamocxade­
buli propagandistuli da umarTebulo Tvalsazrisis ganmtkicebas, TiTqos
ruseTma saqarTvelo qarTveli mefisa da xelisuflebis konkretuli Txovnis
sapasuxod SeierTa~ (gv. 5-6). mas Semdeg `faqtebis gaazrebis am tendenciur da
mikerZoebul versias, romelsac rusi istorikosebi carizmis dros icavdnen,
imperiuli velikoderJavuli mrwamsidan gamomdinare, jer sabWoTa, xolo amJamad – postsabWoTa istorikosebi miubrundnen~ (gv. 6). realuri informaciis
arqonis gamo, am propagandis tyveobaSi uneburad moeqcnen, agreTve, italieli
slavistebi da, rogorc b-ni magaroto aRniSnavs, `am Sexedulebam imdenad moikida fexi, rom aseT mtkicebas am bolo dros italiaSi gamocemul rusuli
literaturis istoriis sxvadasxva saxelmZRvaneloSic ki vxvdebiT~ (gv. 12).
gansaxilveli naSromis ZiriTadi nawili ori Tavisagan Sedgeba: 1) `qarTlkaxeTis samefosa da ruseTis imperias Soris 1783 wels dadebuli traqtati~
da 2) `qarTl-kaxeTis samefos damoukideblobis dasasruli~.
pirveli Tavis dasawyisSi avtori mokled aRwers rusul-qarTuli urTierTobebs XII-XVII ss-Si. Semdeg SedarebiT ufro dawvrilebiT aris gadmocemuli
vaxtang VI-is ruseTSi gamgzavreba, moskovSi, peterburgsa da sxva qalaqebSi Seqmnili qarTuli koloniebis istoria, Teimurazisa da erekles moRvaweoba.
qarTlis da kaxeTis mefeebi _ Teimuraz II da erekle II, iseve rogorc
imereTis mefe solomon I, Zalian dainteresebulebi iyvnen gareSe mtrebis
winaaRmdeg Zlieri mokavSiris SeZeniT. aseTad ki maSin mxolod erTmorwmune ruseTi Canda (dasavleT evropasTan damakavSirebeli gzebi im dros osmalebis xelT iyo da, garda amisa, qarTvelTa adrindeli gamocdileba, miepyroT dasavleTis saxelmwifoebis yuradReba, uCvenebda, rom isini jer kidev
naklebad iyvnen dainteresebuli Soreuli saqarTveloTi). avtori xazs usvams qarTvelebis erTgvar politikur gulubryvilobas, romlebsac egonaT,
rom erTmorwmuneoba sakmarisi piroba iyo imisaTvis, rom ruseTs maTTvis
daxmareba aRmoeCina (gv. 29). `amgvarad, _ wers igi, _ sruli darwmunebiT
SegviZlia vTqvaT, rom 1732 wlis Semdeg mainc, rodesac imereTis mefe aleqsandrem ruseTis imperators _ ana ivanes asuls samxedro daxmarebis TxovniT
mimarTa, ruseTis imperiis mier saqarTvelos aneqsiamde qarTveli mefeebi daJinebiT mimarTavdnen ruseTs arzebiT, peticiebiTa da zogjer _ daxmarebis
TxovniT (gv. 26).
ase, magaliTad, 1753 w. Teimuraz II-is mier peterburgSi gagzavnili elCoba
miznad isaxavda samxedro da teqnikuri daxmarebis miRebas qarTuli jaris
ganaxlebisaTvis da, agreTve, iTxovda ruseTs diplomatiuri zewola gane­
348
luiji magaroto. saqarTvelos aneqsia ruseTis mier (1783-1801)
xorcielebina osmaleTis imperiaze moTareSe lekebis asalagmavad. ruseTis
mTavrobam qarTvelebi mxolod carieli dapirebebiT gamoistumra, TviTon
ki, osmaleTTan urTierToba rom ar gaefuWebina, stambolSi Tavisi ministrrezidentis aleqsei obreskovis piriT osmaleTis mxares acnoba, rom ruseTi
saqarTvelos araviTar daxmarebas ar gauwevda (gv. 26)15.
viTareba icvleba XVIII saukunis 60-iani wlebis meore naxevarSi, rodesac
osmaleTTan dawyebuli 1768-1774 ww. omis pirobebSi ruseTi dainteresebuli
aRmoCnda, garkveulad xeli Seewyo qarTveli mefeebisaTvis, raTa maTi daxmarebiT kavkasiaSi osmalTa winaaRmdeg axali fronti gaexsna. ereklem da
solomonma amaSi osmalTa mier mitacebuli qarTuli miwebis dabrunebis
Se­saZlebloba dainaxes da omSi monawileobaze daTanxmdnen, magram motyue­
buli aRmoCndnen. ruseTs surda ara qarTuli `proeqtis~ ganxorcieleba, aramed qarTuli sisxliT ruseTis saqmis keTeba, amitom amierkavkasiaSi viTomda
qarTvelebis dasaxmareblad mcire razmiT Camosulma generalma totlebenma
mxolod daZaba aq viTareba da aspinZasTan erekles da misi jaris gmiroba rom
ara, saqarTvelos saqme SeiZleba Zalian cudad wasuliyo.
gansaxilveli wignis mixedviT, quCuq-kainarjis zavis (1774) dadebis Semdeg,
romelmac daagvirgvina ruseTis gamarjveba osmaleTTan omSi, isev gamoCnda,
rom ruseTis samefo kari da sagareo saqmeTa kolegia sruli gulgrilobiT
ekideboda saqarTvelos interesebs. `ganimtkica Tu ara samxreTis sazRvrebi,
_ wers l. magaroto, _ ruseTma qristiani qarTvelebi TurqTa aSkara mosalodneli SurisZiebisa da TareSisaTvis gawira da amiT cxadyo, rom sulac
ar aRelvebda kavkasiis xalxebisa da qveynebis bedi~ (gv. 32). am viTarebaSi osmalTa daSoSminebis mizniT, erekle iZulebuli gaxda sulTnisaTvis megobroba da pativiscema gamoexata, rac oficialurad gaformda kidec 1776 wlis qarTul-osmaluri xelSekrulebiT (gv. 32)16.
magram TandaTanobiT, rogorc sagangebod aRniSnavs avtori, ruseTis imperiis gulgrili damokidebuleba misi mezobeli kavkasiuri qveynebisadmi
sagrZnoblad icvleba imis gamo, rom ruseTis sagareo politikis warmarTvaSi
Zvel Taobas TandaTan axali Taobis politikosebi enacvlebian. politikosTa
am jgufs saTaveSi edga ekaterine II-is favoriti grigol potiomkini, romelmac
umaRles xelisuflebaSi Zalze mniSvnelovani Tanamdebobebi daikava, riTic
SeZlo gaetarebina politikuri xazi, romelsac avtori `evraziuls~ uwodebs. potiomkini evropis qveynebs aRar ganixilavda privilegirebul partniorebad; misi azriT, `ruseTis imperiis strategiuli interesebisTvis aseve
mniSvnelovani iyo samxreTiT da aRmosavleTiT mdebare regionebi~ (gv. 34).
avtoris am debulebas Cven davumatebdiT, rom ruseTis gaaqtiureba ami­
erkavkasiaSi XVIII s-is 80-iani wlebis dasawyisSi mxolod politikosTa Tao15 Tu ra gulwrfelad swamdaT qarTvelebs ruseTis uangaro daxmarebisa, iqidanac moCans, rom rusebis mier danapirebis ausrulebloba isev Tavis Tavs daabrales. istorikosi papuna orbelianis azriT, petre didma Tavis memkvidreebs uanderZa rjulis
gulisaTvis” daxmarebodnen saqarTvelos. “mas aqeT vinc xelmwifeni dasxdnen ruseTisa mpyroblad, imaTac moindomes, rom petre Ãelmwifis anderZs ver moSlidnen,
magram vina qarTvelTa Svilni ruseTsa Sina iyofebodnen, imaT erTmaneTis mtroba
da Suri ar moSales da amaTis mizeziT qarTlSi moxmareba rusTa aRar inebes (papuna
orbeliani. ambavni qarTlisani. teqsti daadgina, Sesavali, leqsikoni da saZieblebi
daurTo e. cagareiSvilma. Tb., 1981. gv. 222).
16 stambolSi am xelSekrulebas ganixilavdnen, rogorc qarTl-kaxeTis samefos ga­
daqcevas osmalTa imperiis vasalur saxelmwifod. amitom osmaleTis mTavrobam ar
cno 1783 w. georgievskis traqtatis kanoniereba.
kadmosi 1 , 2009
349
recenzia
bebis cvliT ver aixsneba. aranakleb mniSvnelovani iyo (Tu metad ara) axali
geopolitikuri konstruqciis Camoyalibeba Crdilo SavizRvispireTsa da winakavkasiaSi, rac quCuq-kainarjis zavma moitana. ruseTis imperia Sav zRvaze
gavida; osmaleTis umniSvnelovanesi vasali _ yirimis saxano damoukidebel
saxelmwifod iqna gamocxadebuli, rac, faqtobrivad, ruseTis mier misi aneqsiis dasawyisi iyo (1783 w. yirimi sabolood Sevida ruseTis imperiis SemadgenlobaSi)17.
ruseTma seriozulad ganimtkica poziciebi Crdilo kavkasiis dablobzec
da 1780 wels daasrula aq kaspiis zRvidan azovis zRvamde gaWimuli gamagrebuli xazis mSenebloba, romelic warmoadgenda samxreTis mimarTulebiT Setevis
zRudes. 1774 wels ruseTis Semadgenel nawilad iyo aRiarebuli Tanamedrove
Crdilo oseTic da, amdenad, ruseTis politikuri sazRvari uSualod moadga
saqarTvelos (1784 w. daarsebuli rusuli cixesimagre vladikavkazi sul ramdenime kilometriT iyo dacilebuli sofel Cims, aRmosavleT saqarTvelos
mosazRvre punqts Tergis xeobaSi). amiT qarTl-kaxeTis samefo ukve ruseTis
mmarTveli wreebis realuri politikis sferoSi xvdeboda. saqarTvelosTan
saerTo sazRvris gaCena saxavda momavalSi misi aneqsiis perspeqtivas.
aseT viTarebaSi 1783 wels xeli moewera megobrobisa da mfarvelobis
traqtats ruseTsa da qarTl-kaxeTis samefos Soris.
georgievskis traqtatis Sesaxeb Txrobis dawyebamde gansaxilvel SromaSi
saintereso cnobebia moyvanili erekles cdebze, kontaqti daemyarebina dasavleTis saxelmwifoebTan (avstria, venecia, safrangeTi, sardinia, neapoli,
romi) da mcire daxmareba mieRo maTgan qarTuli jaris evropul yaidze mowyobis saqmeSi (gv. 35-39). samwuxarod, am cdebma Sedegi ar gamoiRo, magram es faqti
gviCvenebs, rom, arsebuli situaciis miuxedavad, erekle II-is sagareo politikaSi CdiloeTis veqtori ar iyo erTaderTi, rogorc zogjer hgoniaT xolme.
1783 wlis traqtatze saubrisas avtori xazgasmiT aRniSnavs, rom ekaterine
II-is miTiTebis Tanaxmad, qarTveli mefeebi unda miCneuliyvnen ara qveSevrdomebad, aramed ruseTis imperiis mfarvelobaSi myof mokavSireebad (gv. 42).
naSromis meore Tavi _ `qarTl-kaxeTis samefos damoukideblobis dasasruli~ moicavs periods georgievskis traqtatis gaformebidan 1801 wlamde, rodesac xsenebuli traqtatis pirobebis darRveviT ruseTis mTavrobam gaauqma qarTl-kaxeTis samefo da misi teritoria imperiis Cveulebriv guberniad aqcia.
ruseTis mfarvelobaSi Sesvlam erekle II-s mahmadiani mezoblebi aum­
xedra. rusebis SiSiT mas ganudgen amierkavkasiis mokavSire xanebi, gaZlierda
lekTa TareSic. lekebis msubuqi razmebis SesaCereblad saqarTvelos dasacavad gamogzavnili ori rusuli batalioni efeqtur Zalas ar warmoadgenda,
Tumca axali ruseT-osmaleTis omis (1787-1791) dawyebisTanave potiomkinma,
ereklesTan SeuTanxmeblad, es batalionebic gaiyvana saqarTvelodan.
avtori aRniSnavs, rom 1783 wlis traqtatiT, romliTac qarTl-kaxeTis
samefom ruseTis mfarveloba miiRo, erekle II-s surda qveynis dacva iseTi
agresiuli mezoblebisagan, rogorebic iyvnen osmaleTi da sparseTi (gv. 87).
17
350
yirimis SeerTebam ruseTs xelebi gauxsna kavkasiaSi aqtiuri moqmedebisaTvis. istorikosi o. markova amis Sesaxeb wers: “yirimis sakiTxis saboloo gadawyvetamde ruseTi cdilobda, ar gamoewvia TurqeTis mxridan eWvi da ukmayofiloba; rusi diplomatebi ise iqceodnen, TiTqos maT kavkasiis saqmeebi ar aRelvebdaT. quCuq-kainarjis
zavis dadebisTanave ki ruseTis aRmosavluri politikis istoriaSi iwyeba yirimisa
da kavkasiis sakiTxebis saboloo gadawyvetis mosamzadebeli periodi” (О.П.Маркова.
Россия, Закавказье и международные отношения в XVIII веке. М., 1966. gv. 157).
luiji magaroto. saqarTvelos aneqsia ruseTis mier (1783-1801)
osmaleTis imperia erekles qarTl-kaxeTis taxtze asvlis droidanve (1762)
warmoadgenda safrTxes aRmosavleT saqarTvelosaTvis, irani ki, romelic
XVIII s-is Sua xanebSi politikurad daqucmacebuli iyo, TandaTanobiT kvlav
gaerTianda. 1794 wels misi erTpirovnuli mmarTveli gaxda aRa-mahmad-xan
yajari, romelmac uaxloes miznad daisaxa amierkavkasiaSi iranis yofili samflobeloebis dabruneba.
aseT pirobebSi erekle sTxovs ruseTis sardals Crdilo kavkasiaSi gene­
ral. gudoviCs traqtatiT nakisri valdebulebebis Sesabamisad jarebis
gamog­zavnas, magram gudoviCi Txovnas ar asrulebs, radgan misi gancxadebiT
safrTxe ararealuri iyo. erekles meuRle darejan dedofalic werilobiT
emudareboda daxmarebas ekaterine II-s. `mokled, sasowarkveTili qarTvelebi gamudmebiT iTxovdnen Svelas maSin, rodesac ruseTis politikuri da
ufro metad _ samxedro xelmZRvaneloba ar malavda gulgrilobas maTi
Txovnisadmi~, _ wers avtori (gv. 90).
amasobaSi aRa-mahmad-xanma 60.000 meomriT arezi gadmolaxa da amierkavkasiis dapyrobas Seudga. 1795 wlis seqtemberSi Tavisi armiis mTavari ZalebiT
is ukve TbilisTan iyo mosuli. ruseTisgan mitovebuli erekle II brZolaSi
damarcxda, sparselebma Tbilisi sastikad aaoxres da 15.000 tyve waiyvanes.
l. magaroto aRniSnavs, rom zogierTi mkvlevari 1795 wels saqarTvelosaTvis daxmarebis araRmoCenas ruseTis mmarTveli wreebis mzakvruli gaTvliT
xsnis, rom aoxrebuli qveynis Semdgomi aneqsia ufro gaadvilebodaTo. avtori
ar eTanxmeba am mosazrebas. misi azriT, ruseTis xelisufalT potiomkinis gardacvalebis Semdeg saqarTvelo aRar miaCndaT strategiuli interesebisaTvis
saWiro qveynad da, samagierod, gafacicebiT adevnebdnen Tvalyurs im mSfoTvare movlenebs evropaSi, romlebic safrangeTis revolucias mohyva (gv. 93-94).
erekles gardacvalebis Semdeg (1798) qarTl-kaxeTis taxtze avida giorgi
XII, susti da realur gavlenas moklebuli mmarTveli. misi mefobis dros aRmosavleTi saqarTvelo gansakuTrebiT mZime dReSi Cavarda. aseT viTarebaSi
peterburgSi momwifda azri qarTl-kaxeTis aneqsiis Sesaxeb. 1799 wels TbilisSi isev Semovida rusuli jari, romelsac mohyva ruseTis sruluflebiani elCi
qarTl-kaxeTis samefo karze _ p. kovalenski. `kovalenskim, rogorc ubadlo
intriganma, _ wers l. magaroto, _ Zal-Rone ar daiSura imisaTvis, rom saqarTvelos xelisuflebis SuagulSi SeeRwia da male lamis erTgvari vice-kancleri gaxda, romelic mefis mimowerasac ki akontrolebda~ (gv. 102-103).
giorgi XII-is gardacvalebis (1800) Semdeg rusebma mefed kurTxevis ufleba
ar misces arc erT qarTvel ufliswuls, rac 1783 wlis traqtatis pirobebis
uxeSi darRveva iyo. 1801 wlis maisSi TbilisSi iqna movlenili generali kno­
ringi, romelsac evaleboda gaerkvia ori sakiTxi: 1) SeeZlo Tu ara qarTlkaxeTis samefos damoukidebel samefod arseboba? da 2) Seesabameboda Tu
ara ruseTis imperiasTan SeerTeba qarTveli xalxis nebas? knoringma saqar­
TveloSi sul raRac 22 dRe dahyo da Semdeg peterburgSi dabrunda. misi oficialuri angariSiT, qarTl-kaxeTis samefo, rogorc damoukidebeli saxelmwifo ver iarsebebda, xolo ruseTTan SeerTeba qarTveli Tavad-aznaurobisa
da xalxis saerTo survili iyo. `sinamdvileSi ki, _ aRniSnavs l. magaroto,
_ glexTa da Tavad-aznaurTa mravalricxovani ajanyebebi, romlebmac 1801
wlis 12 seqtembers gamocxadebuli aneqsiis Semdeg mTel qveyanaSi ifeTqes, da
sxvadasxva SeTqmulebebi, romelTa Soris gansakuTrebiT cnobilia 1832 wlis
SeTqmuleba, damajereblad cxadyofen, rom generali knoringis daskvna sru-
kadmosi 1 , 2009
351
recenzia
liad umarTebulo da, arsebiTad, politikuri da piradi interesebiT iyo
nakarnaxevi~ (gv. 129-130).
gansaxilvel monografiaSi gvxvdeba calkeuli uzustobebi. magaliTad,
Tamar mefis pirveli qmari iuri, wodebulia rogorc `bogolubski~ (gv. 18).
sinamdvileSi wodeba `bogoliubski~ ekuTvnis iuris mamas, vladimir-suzdalis mTavars andreis, da warmodgeba misi rezidenciis saxelwodebidan _
bogoliubovo. literaturaSi es wodeba zogjer andreis vaJze _ iurizec
gadmoaqvT, rac mZime Secdomad ar CaiTvleba, magram, Tu sakiTxs mkacrad mivudgebiT, arasworia.
Tbilisis aRebamde amierkavkasiaSi aRa-mahmad-xanis mier dapyrobil qalaqebs Soris moxseniebulia SuSa (gv. 90). sinamdvileSi gamagrebuli qalaqi
SuSa alyaSemortymuli iyo iranelebis mier, magram misi aReba imjerad ver
moxerxda. SuSa aRa-mahmad-xanma daikava mxolod amierkavkasiaSi meore
laSqrobis dros, 1797 wels, da iqve iqna mokluli SeTqmulTa mier.
wignis me-15 gverdze aRniSnulia, rom XVIII s-Si rus mwerlebs zogadi da
bundovani warmodgena hqondaT kavkasiasa da, kerZod, saqarTveloze. `mTeli
XVIII saukunis manZilze, _ wers avtori, _ ar ucdiaT am mxaris ara Tu gacnoba da Secnoba, aramed Tundac literaturuli da mxatvruli mniSvnelobis
miniWeba~ (gv. 15). igive azria gameorebuli 81-e gverdze. marTalia, aq sauba­
ria mxolod mwerlebsa da inteligenciaze, magram mkiTxvels SeiZleba Seeqmnas STabeWdileba, rom ruseTSi saerTod ar hqondaT interesi kavkasiisadmi.
sinamdvileSi es ase ar aris. ukve XVI s-dan, rodesac iwyeba moskovis saxelmwifos politikuri, ekonomikuri da samxedro SeRweva kavkasiaSi, ruseTis saTanado samsaxurebi dawvrilebiT informacias agrovebdnen am mxarisa da misi
mosaxleobis Sesaxeb. magaliTad, XVI-XVII saukuneebSi saqarTveloSi movlenil ruseTis elCobebs evalebodaT gaegoT, Tu ra urTierTobebSi iyo esa Tu
is qarTuli saxelmwifo sxva samefo-samTavroebTan _ daRestanTan, iranTan,
osmaleTTan. xom ar iyo mosalodneli omi romelime mezobelTan, an raime
molaparakeba xom ar warmoebda, xolo Tu warmoebda _ ra sakiTxze. elCebs
unda SeegrovebinaT agreTve statistikuri xasiaTis masala, aReweraT qveynis
geografiuli mdebareoba, farTobi, bunebrivi pirobebi, gaegoT mosaxleobis raodenoba, misi politikuri ganwyobilebebi, cixe-qalaqebis ricxvi, ganviTarebulia Tu ara soflis meurneoba, rogori mosavali modis, ra donezea
vaWroba-xelosnoba, visTan vaWroben da riTi vaWroben, ra saqonelia Zviri da
ra iafi, ramdeni molaSqre hyavT, rogor arian isini aRWurvilebi da a.S. specialuri instruqciebi diplomatebs sagangebod afrTxilebdnen, rom yvela
am da sxva sakiTxebze zusti da amomwuravi cnobebi SeegrovebinaT. dagrovili
informacia saxelmwifo arqivebSi inaxeboda.
XVI-XVII ss-is kavkasiis moskovuri Seswavla, XVIII s-Si imperiis `akademiurma~ kavkasiismcodneobam Caanacvla (mag., gmelinis, giuldenStedtis, palasis
eqspediciebi da sxva). kavkasiis monapire rusi gubernatorebi da mxedarT­
ufrosebi sistematurad agrovebdnen sadazvervo cnobebs kavkasiis qveynebis
Sesaxeb. aRsaniSnavia, rom sxva sakiTxebTan erTad maT ainteresebdaT informacia gzebis Sesaxeb, `varga Tu ara es gzebi jarebis gasatareblad~. amrigad,
rogorc vxedavT, araTu XVIII s-Si, aramed XVI-XVII ss-ic ruseTSi kavkasiis aqtiuri Seswavla mimdinareobda.
zemonaCvenebis garda, kidev gvaqvs ramdenime SeniSvna, magram es wvrili
xarvezebi, mTlianobaSi, wignis saerTo doneze gavlenas ver axdenen. ganxiluli naSromis saxiT Cven xelT gvaqvs sayuradRebo monografia, romelic
italiel mkiTxvels realistur suraTs uxatavs feodaluri saqarTvelos
352
luiji magaroto. saqarTvelos aneqsia ruseTis mier (1783-1801)
ukanaskneli periodisa da misi ruseTis imperiis mier aneqsiis Sesaxeb. wigns,
ueWvelia, interesiT miiRebs qarTveli mkiTxvelic, vinaidan aRniSnuli epoqis amsaxveli samecniero-popularuli literatura sakmaod mwiria.
dasasrul, aRvniSnavT, rom monografias erTvis saTanado dokumenturi
masala, rac amdidrebs wigns da aZlierebs mis damajereblobas. am dokumentebidan specialistebisaTvis zogi cnobilia, magram farTo mkiTxvelisaTvis
maTi xelaxali gamoqveyneba uTuod saWiro iyo, zogi dokumenti ki TviTon
l. magarotos mier aris moZiebuli italiis arqivebSi da pirvelad Semodis
Cvens samecniero mimoqcevaSi.
giorgi anCabaZe
kadmosi 1 , 2009
353