Lengua y cultura quechuas II.

Lengua y cultura quechuas II.
Alipio Pacheco C.
WILLANAKUNA (1)
Juj sumaq p'unchau yachaqmasinchiskunawan, Yachay wasipi karanchis. Chaypi jamaut'ata suyaranchis.
Jina qamkuna "jamaut'a jamunqachus. Qam yachankichu", -nispa tapuwarqankichis (2). Ñoqaqa qamkunata
"arí, jamunqas", nispa kutichirqaykichis.
.
Ichaqa mana qamkuna uyariwarqankichischu. Chaymi qamkunata tapuraykichis:
- Ima p'unchautaq kunan p'unchau? -nispa.
- Kunan p'unchauqa lunesmi, -nispa kutichiwarankichis.
-Chayqa imayna mana jamunmanchu, -nispa qamkunata kutichiraykichis
Ñoqanchis rimashajtinchis, jamaut'aqa wasi punkupi mosquypi (3) jina rikhurimurqa (4). Jina ñoqa payta
tapurani:
- Imayna jamaut'ay, kashanki? -nispa napaykurani.
- Kusa allin kashani, wauqey, -nispa pay nirqa.
Ñoqaqa jujñeqen tiyanapi tiyakurani. Chaychá (5) payta tapurqani.
- Imamantam kunan p'unchau rimasunchis? Luis wauqey, yuyarichiway -nispa
nirqa.
Chayta uyarispaqa, qamkuna ch'ikisqa (6) jina qhawarimuwarqankichis.
- Qheshwa willaykunamanta, qam rimawankiku -nispa ñoqaqa kutichirani..
- "Imanasqa qamta tapusunki", -nispa qamkunaqa niwarankichis jina
José María Arguedas
ninrillaykichispi rimanakurankichis.
Ñoqaqa upallalla (7) qamkunata qhawarqaykichis. Jamaut'ataq yaykumuspa (8) tiyananpi tiyarqa,
wallqantataq (9) janp'ara (10) patapi churarqa (11). Chaymanta pay nirqa:
-- Chayqa kunan p'unchau qheshwa willanakunamanta rimasaykichis. Ñoqapas juj jatun jamaut'amanta
imaymanata yacharqani. Chaymi ñoqa Wiraqochamanta, Pacha mamamanta, Inti tatamanta, Killa
mamamanta, uywakunamanta, pisqokunamanta (12) ima willasaykichis. Kay tukuy yachaykunamantaqa Inka
tatas juj jamaut'aman kamachisqa: "qam llapan (13) willanakunata rejsinki jinaspa llajta runaman
yachachinki", -nispa. Chaysi kunanqa llapan llajta runakuna chay willanakunata
yuyankuraq.
-- Jamaut'ay, qampas españolkunamanta rimawarqankiku. Yuyankichu.
Paykunaqa manas qheshwa runakunata rejsisqakuchu. Chaysi chayamuspaqa
imaymana tarisqankuta p'akiranku (14), llik'iranku (15), suwaraku (16) ima. Chaysi
willaykunatapas mana uyariyta munarankuchu. Aswansi (17) tata kurakuna, runa
simitaqa allinta yachankuman karqa jinas paykuna Jatun tatanchispa (18) nisqanta
tukuy runakunaman qheshwapi yachachinkuman karqa.
--Arí, arí, chhayna karqa.
-- Jamaut'ay, chaymantapas qhellqaqkunamanta qampuni yachachiwarankiku. Allintapuni yuyashani. "José
María Arguedas tata jina ashkham musoq qhellqaqkunaqa. Paykunaqa juj simillapi, iskay simipi ima
qhellqanku. Wakin qhellqaqkunaqa, runaq willasqanta pallanku . Chhayna Perú llajtapipas, Ecuador
llajtapipas, Bolivia llajtapipas, Argentina llajtapipas ima" -nispa niwarankiku.
75
Lengua y cultura quechuas II.
Alipio Pacheco C.
--- Chaykunata yachachiwajtiykiku, ñoqaykupas tukuy runakunaman yachachisaqku. Qam jina kasaqku.
Chayqa llapan qhellqaqkunata, willanankutawan rejsichiwankiku. Paykunamanta misk'i (19) simiykiwan
rimawankiku. Ñoqaykuqa maytapas apasajku, maypipas willasajku, manam yukasaykikuchu (20).
RIMAYKUNA
(1) Willanakuna: willana (cuento, relato)
(2) Tapuwarqankichis: -wa (me)
(3) Mosquypi: sueño
(4) Rikhurimurqa: rikhuy (ver) -ri (comenzar a hacer)
(5) Chaychá: tal vez por eso.
(6) Ch'ikisqa: envidioso
(7) Upallalla: en silencio
(8) Yaykumuspa: yaykumuy (entrar de)
(9) Wallqanta: wallqa (bolso)
(10) Janp'ara. mesa
(11) Churarqa: churay (colocar, dejar)
(12) Pisqokunamanta: piso (pájaro pequeño)
(13) Llapan: todo,a
(14) P'akiranku: p'akiy (quebrar)
(15) Llik'iranku: llik'iy (romper)
(16) Suwaranku: suway (robar)
(17) Aswansi: aswan (más bien, mejor)
(18) Jatun tatanchispa: Jatun tata (Dios)
(19) Misk'i: dulce.
(20)Yukasaykikuchu: yukay (egañar).
LLANK’ANA....

A. Kaykunata jina junt'achiy:
1. Qam juj qheshwa takita yachachiwajtiyki, ñoqa chaymanta runakunaman yachachisaq.
Qam (nos) ..........................(rikhuchiy).....................................................................(tusuchiy)
Qamkuna (me)....................(yuyachiy)......................................................................(tatichiy)
Qamkuna (nos)..................(qhawachiy)....................................................................(qhellqachiy)
2. Qam Pachakutiq inkamanta willawankimanchu.
Qam (nos).......................................................................................................................(yuyachiy).
Qamkuna ñoqata .............................................................................................................(mosquchiy).
Qamkuna ñoqaykuta (nos)................................................................................................(tapuy)
3. Qam paqarin Qori kanchapi kutichiway.
76
Lengua y cultura quechuas II.
Alipio Pacheco C.
Qam..................................................... .......................................................(suyay).
Qamkuna......................................................................................................(qoy).
Qamkuna ......................................................................................................(maskhay).
4. Manam qam allintachu uyariwarqanki, chaymi jujmanta tapuwarqanki.
...............qam (nos)..........................(rikhuy).............................. ..................................(wajyamuy)
................qamkuna (me)...................(tapuy), ................................................................(maskhay).
.................qamkuna (nos).............. ...(kutichiy)...............................................................(qhellqamuy)
5. Manas qamkuna wasiypi qayninpa p'unchau tariwasqankichischu .
..............qamkuna (nos) ................ .................. ............................................................. (suyay).
...............qam ....................................................................................................................(kamachiy)
..............qam (nos).............................................................................................................. (willay)
B. Españolman tijrachiway:
1. Qam ñoqata paqarin uywakunamanta tapuwankimanchu. .........................................................
2. Qamkuna ñoqaman Yachay wasipi ñawinchawarqankichis .......................................................
3. Qam willanakunawan juj p'anqapi mosquchiwasqankiku ............................................................
4. Ichapas qampuna ñoqaykuta minchhata kamachiwankichisman ................................................
5. Machunchiskuna jina ñoqata munawankichisman karqa ............................................................
C. Qheshwaman tijrachiway:
1. Dicen que mañana nos robaréis nuestros bolsos..........................................................................
2. Nnosotros os escribiremos cuando no nos encuentres en Cusco..................................................
3. Ordéname como tu padre................................................................................................................
4. Tú me habías querido calladito, por eso vengo ahora a conversar..................................................
D. Allinta ñawinchay, chaymanta kutichiway:
"Juj warmi atoqwan" (zorro)
(Donato Gómez B., Bolivia)
Unay pachapis juj warmi wasinpi wawankunata saqesqa. Paysi mikhunata maskhaq risqa. Chaykamas juj
atoq warmiq wasinman chayasqa. Chayaspaqa punkunta takasqa. Chay wasi ukhupiqa wawakunallas
qhepasqaku.(quedar).
Juch’uy wawas takamuqta uyarisqa nin: "mamanchis punkuta takamushan" nisqa. Kuraq wawataq "manam
mamanchischu" nisqa. "Mamanchisqa chilinniyoqmi" (llave) nisqa. Chaysi paykunaqa mana punkuta
kicharisqakuchu. Chayta uyarispa atoq chilinta rantimusqa. Jina chaywan kutimuspa punkutaqa kicharisqa.
Chay wasi punkuta takajqa manas mamankuchu kasqa. Payqa atoqlla kasqa.
Chay atoqtaq juch’uy wawakunata mikhurusqa. Kuraq wawataqa qaqa (precipicio) urayman wijch’usqa
(empujar). Chayta ruraspataq atoqqa ripusqa.
Unaymantañas mamankuqa chayamusqa. Chayamuspataq sapa wawankunata sutinmanta wajyasqa, ichaqa
manam mayqenpas uyarisqachu. Kuraq wawalla qaqa ukhumanta llojsimusqa jina payta tapusqa:
— Maytaq ñañaykikuna? Niway. Ama llullakuspalla (mentir) willaway.
Paytaq nisqa:
— Arí, mamay, kunan ñoqa willasayki. Juj atoq jamuspa paykunata mikhurun.
--- Ima niwashanki?
--- Mamay, cheqantapuni willashayki
Chaymanta mamankuqa phiñasqa khuchunata (cuchillo), siranata (aguja), q'aytuta ima oqarispa (coger),
atoqta maskhaq risqa. Qocha kantupis atoqta puñujta taripasqa (alcanzar). Chaypiqa atoqpa wijsantas
77
Lengua y cultura quechuas II.
Alipio Pacheco C.
khuchusqa. Chay wijsan ukhumantas wawankunata orqukapusqa (sacar). Orqukapuspataq rumikunawan
junt’achisqa (llenar). Junt’achispataq rakhu q’aytuwan siraykusqa (coser). Chayta ruraspataq wasinman
warmiqa wawankunawan kutisqa. Atoqtaq puñusqanmanta rijch’arispa (despertar) mana sayariyta
(levantarse) atisqachu. Aswansi wijsanwan atipachikusqa (hacerse vencer) jina yakuman urmaykusqa (caer),
chaypitaq sonqu nanaywan wañusqa. Chhaynallam kay willayqa.
1. Maypitaq juj warmi wawankunata saqesqa? .................................................................................
2. Imanasqa mana wawakuna punkuta kicharisqakuchu ....................................................................
3. Mayta wawakunaq mamanku risqa? ................................................................................................
4. Imawan atoq warmiq punkunta kicharisqa? .....................................................................................
5. Imawan chay warmi atoqta sipirqa? ..................................................................................................
6. Imata warmi atoqpa wijsanman churayurqa? ..................................................................................
7. Imawan atoq wañurqa? ....................................................................................................................
GRAMÁTICA
MORFOLOGÍA
1. Conjugación pronominal: 2ª a 1ª
En esta conjugación, el agente es la segunda persona y el paciente, la primera. Se forma mediante la
partícula "-wa-" intercalada entre la raíz y la terminación de la segunda persona.
Qam muna -wa-nki—> tú me amas.
MODO INDICATIVO
PRESENTE
Qam muna -wa- nki
 tú me amas
Qam muna -wa- nkiku
 tú nos amas
Qamkuna muna -wa- nkichis  vosotros me amáis
Qamkuna muna -wa- nkiku  vosotros nos amáis
PRETÉRITO
Qam
Qam
Qamkuna
Qamkuna
muna -wa- rqanki

muna -wa- rqankiku 
muna -wa- rqankichis 
muna -wa- rqankiku 
Qam
Qam
Qamkuna
Qamkuna
muna -wa- sqanki
 tú me habías amado
muna -wa- sqankiku  tú nos habías amado
muna -wa- sqankichis  vosotros me habíais amado
muna -wa- sqankiku  vosotros nos habíais amado
tú me amaste
tú nos amaste
vosotros me amasteis
vosotros nos amasteis
PLUSCUAMPERFECTO
FUTURO
Qam
muna -wa- nki

tú me amarás
78
Lengua y cultura quechuas II.
Alipio Pacheco C.
Qam
muna -wa- nkiku  tú nos amarás
Qamkuna muna -wa- nkichis  vosotros me amaréis
Qamkuna muna -wa- nkiku  vosotros nos amaréis
MODO SUBJUNTIVO
PRESENTE
Qam
Qam
Qamkuna
Qamkuna
muna -wa- jtiyki
 cuando tú me ames
muna -wa- jtiykiku  cuando tú nos ames
muna -wa- jtiykichis  cuando vosotros me améis
muna -wa-jtiykiku  cuando vosotros nos améis
MODO CONDICIONAL
PRESENTE
Qam
Qam
Qamkuna
Qamkuna
muna -wa- nkiman
 tú me amarías
muna -wa- nkikuman  tú nos amarías
muna -wa- nkichisman  vosotros me amaríais
muna -wa- nkikuman  vosotros nos amaríais
COMPUESTO o PERFECTO
Qam
Qam
Qamkuna
Qamkuna
muna -wa- nkiman
karqa  tú me habrías amado
muna -wa- nkikuman karqa  tú nos habrías amado
muna -wa- nkichisman karqa  vosotros me habríais amado
muna -wa- nkikuman karqa  vosotros nos habríais amado
IMPERATIVO
Qam
muna -wa- y  ámame tú
Qamkuna muna -wa- yku  ámanos vosotros
SINTAXIS
El agente es la segunda persona, y el paciente la primera. Se forma mediante la partícula "wa" intercalada
entre la raíz del verbo y la terminación de la segunda persona: Qam muna -wa-nki  tú me amas.
Existiendo el plural en la oración, ya sea de la persona activa o de la pasiva, debe expresarse la persona que
hace o de la que recibe la acción.
Qamkuna ñoqata munawankichis  Vosotros me amáis a mí.
IDENTIDAD CULTURAL
NARRATIVA QUECHUA
1. Narrativa pre-hispánica:
La narrativa quechua es la más rica y está sustentada en bases sólidas. Desde los inicios se advierte una
explicación del origen del mundo y la creación de los seres en mitos, leyendas y cantares: leyenda de
Wiraqocha y los hermanos Ayar.
El hombre quechua poseía una visión particular del universo y una filosofía optimista de la vida, pues todo
era definido, coherente y funcionalmente organizado. Se dividía en tres mundos superpuestos: janaq pacha
(el mundo de arriba), morada de los dioses cordiales; kay pacha (el mundo de aquí), donde moran los
79
Lengua y cultura quechuas II.
Alipio Pacheco C.
hombres; y ukhu pacha (el mundo de abajo), dedicado a los muertos, las semillas y el almácigo. Los tres
mundos unidos por las paqarinas (lagunas, manantiales, cavernas). Además vivía en un mundo físico
poblado de espíritus de los muertos y espíritus de la naturaleza.
Existía la literatura registrada por los jamaut'as en los kipus: era oficial, cortesana, dirigida, dedicada a fijar
y perpetuar las epopeyas del pueblo quechua y la biografía de sus héroes.
2. Narrativa Colonial.
Durante la Colonia, la literatura es escrita, pensada y sentida en español, con características aristocráticas y
eclesiásticos. La literatura quechua se detuvo; cambió su originalidad. En Cusco, se desarrolla la literatura
dualista: quechua-español. Es el oscurantismo de la literatura, aunque surgen como una luz, el Inca Garcilaso
de la Vega, con sus "Comentarios Reales" y Waman Puma con su "Nueva Crónica". Sin embargo, el único
relato que refleja la idiosincracia quechua durante la Colonia, es "Chukillantu", recopilado por el cronista
Martín de Morúa en "Orígenes de los Incas".
3. Narrativa republicana.
Luego de tres siglos del dominio Colonial, el cúmulo de creaciones artísticas como la lírica y el relato
languidecen, porque hay nuevos hombres, nuevas formas de vida, que se apartan de la concepción del hombre
quechua y surge el ataque al idioma quechua.
Lo que más recibía el pueblo quechua era la religión a través del primer catecismo que se imprimió. En esta
misma época aparecen los cultores del quechua, tanto sacerdotes como civiles: Horacio Mossi, Dionisio
Anchorena, Gabino Pacheco Zegarra, José Sebastián Barranca, Constantino Carrasco, José Fernández
Nadal,...
4. Narrativa contemporánea.
La literatura quechua está íntimamente relacionada con la realidad, con la vida, con el hombre quechua
hablante. Pues él como dueño de su destino hace literatura. Más bien va creciendo con acentuado sentimiento
nacionalista. Su humanidad se manifiesta con maravillosa sencillez mediante los relatos que se han
transmitido de generación en generación oralmente, sea individual o colectivamente. Estos relatos reflejan
toda la realidad del vivir de los pueblos, inventados por sus gentes, encerrando todas las creencias y
costumbres y que han trascendido a nuestros días, estableciéndose una relación íntima entre la producción del
pasado y la contemporánea. Así en las creaciones de José María Arguedas, se refleja el mundo andino y la
existencia real del hombre en: "Agua" (1935), "Yawar fiesta" (1941), "Diamantes y pedernales" (1954), "Los
ríos profundos" (1958), "La agonía de Rasu Ñit’i" (1962, "Todas las sangres" (1964), "Amor, mundo y todos
los cuentos" (1967), "Canto quechua" (1938),...
Hoy los escritores quechuas han publicado relatos recogidos del pueblo y creados por ellos: (cuentos y
novelas) como, Jorge Lira, "Isicha Puytu" (1974), "Cuentos del Alto Urubamba" (1990), William Hurtado,
"Wiraqucha" (1980), Rufino Chukimamani, "Unay pachas.." (1984), José Oregón Morales, "Kutimanko y
otros cuentos" (1984, "Luru qulluchiy" (1994), Carmelón Berrocal, "Pirumanta qhellqasqa willanakuna" ,
Macedonio Villafán, "Apu qullqijirka" (1998), "Ichiq kuintukuna", Porfirio Meneses, "Achijyay
willakuykuna" (1998), César Itier, "Karu ñankunapi" (1999), Univ. de Cuenca, "Los cuentos de cuando las
huacas vivían" (1993, Ecuador), Johnny Payne, "Cuentos cusqueños" (1999), Donato Gómez, Literatura
Quechua: "Cuentos andinos" (1996, Bolivia).
Todos estos relatos tienen su verdad, su mensaje y su significado envuelto en un simbolismo que trata de
explicar la vida individual y colectiva en su relación con la naturaleza.
AUTOEVALUACIÓN N° 9
80

Lengua y cultura quechuas II.
Alipio Pacheco C.
A. "Willanakunata" ñawinchay chaymanta kutichiway:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Maypi yachajkuna jamaut 'at a suyaranku? .......... ............................. .......................
Maypi jamaut 'a rikhur irqa? ......................................................... ..........................
Imat aq "ch'ikisqa"? ................................................ ...................... ...... .................
Pit a jamaut 'a Yachay wasi ukhupi t apurqa? ................ .............................. ..............
Imama nt a jamaut 'a yachajkunat a rimarqa? ................... ............................... ............
Pit aq Jose Maria Arguedas tat a? ...................................................................... ......
B. Allinta ñawinchay kay willanata, chayman ta kutichiway:
CHIWANKUMANTA (zorzal)
(Agust ín Thupa Paqo)
Int i t at anchissi juj chiwankuman juj kirut a apachimurqa.
-- Kay kirut a chay runaman churamunki -nispas kamachirqa.
Jinas chiwankuqa apamusqa, ichaqa ñanpis mikhunayachikun. Jina s juj kanchapi sara
mast 'asqa (t ender) ch'akiqt a (secar) t arisqa. Chayt a rikhuspas chiwankuqa kirut a panpapi
saqesqa jina ima sumaqt a sarata mikhusqa. Chaypis kirut aqa chinkachirqa. Ichaqa kirus
sarawan chapunakusqa (mezclarse), iskayninkus yuraj kanku, ch aysi mana chiwanku kirut a
rejsisqachu. Payqa juj sara kirut as chay sara saramant a oqarisqa (coger) jinas runamanqa
churaykusqa (colocar).
Chaysi kiruqa nanan, t 'oqukun (cariar) ima. Chiwanku Int i t at aq apachimusqant a runaman
churanman karqa chayqa manas ismunmanchu (podrir), t 'oqukunmanchu ima karqa. Manas
runaqa kiru nanaywan kunan jina purinmanchu karqa. Chaymant as chiwankuqa Int i t ataman
rikhuchikurqa. Payt aqsi anyarqa (regañar) nispa:
-- Imanasqa kusa llulla kanki?
Chaymant as payqa chiwankut a sikinpi ( trasero) wajt aykurqa (pegar). Chaysi chiwankuqa
puka sikiyoq.
1. Imat ataq Int i t ata chiwankuwan runakunapaq apachimur qa? ........................ ...........
2. Imatas chiwanku ñanpi tarisqa? ....................................................... ...........................
3. Imat a chiwanku ñanpi chinkachirqa? ........................ ...........................................
4. Imanasqa chiwanku sara sarapi mana kirut a rejsi sqachu. ..................... ..................
5. Imat ataq chiwanku runaq siminpi churasqa? ......... ........................... ....................
6. Imanasqa kiru nanan? .................................... ............................ ........................
7. Ima nispa Int i t at a chaymant a chiwankuta t apurqa? ...............................................
8. Imanasqa chiwankuq sikin puka? ........... ............................. .................................
81
Lengua y cultura quechuas II.
Alipio Pacheco C.
APRENDIZAJE
Punt aje ideal: 14
Puntaje real: .... - 9 * 0.6 + 4: ....
82